Mačiau, kad esu dykumoje, nederlingoje žemėje be vandens, ir daug žmonių prašė vandens, todėl paprašiau jų kibiro vandens, ir jie man jį davė, tad įpyliau vandens, kuris...

Vienas mano draugas pamatė mane sapne, kai pasimeldė aušros maldą. Jis matė mane vilkintį gražų baltą turbaną, baltą apsiaustą ir baltą abają, siuvinėtą auksu. Tačiau jis pastebėjo…

Ar po to, kai du kartus pasimeldžiau Istikharos maldą ir kelis kartus prašiau Visagalio Dievo vesti mane keliu, kuriuo turėčiau pasirinkti, situacija liks tokia pati?

Mačiau, kad nusileidau į požeminį kambarį, kuriame buvo to meto musulmonų kapai. Kambaryje buvo durys, o mirusieji buvo suvynioti į baltą drobulę ir sudėti vienas ant kito.

Mačiau Netanyahu viename susitikime besijuokiantį su keletu izraeliečių, nes jis džiaugėsi, kad arabas su jais kalbasi darniai. Tada pamačiau, lyg žvelgčiau į visą žemę.

Mačiau, kad sėdžiu, o mūsų šeimininkas Gabrielius, ramybė jam, stovi man už nugaros, bet nekreipiau į jį dėmesio, kol jis du kartus pliaukštelėjo man per kairį petį ir du kartus pasakė: „Tu įsakai“.

Mačiau mūsų mokytoją Abraomą, ramybė jam, piešiantį ore plunksna, ir viskas, ką jis piešė ore plunksna, rodė jo paveikslo dalį, kurioje buvo pavaizduota nepaprastai graži mergina.

Mačiau, kad Pranašas, ramybė ir palaiminimas tebūnie jam, grįžo į žemišką gyvenimą, jo veidas buvo labai išblyškęs, o skruostai raudoni. Paklausiau jo, kodėl jo skruostai raudoni. Jis man atsakė, bet aš neprisimenu atsakymo. Tada

Mačiau save požeminiame kapų kambaryje, nepamenu, ar jis buvo atidarytas, ar ne, ir gulėjau ant nugaros, visiškai uždengtas baltu drobule, nepamenu, ar jis buvo...

Mačiau, kad Pranašas, ramybė ir palaiminimas jam, grįžo į šį žemišką gyvenimą mūsų dabartinėje eroje, kad vestų musulmonus džihade, todėl su dideliu entuziazmu jį pasveikinau ir pasakiau: „Maniau, kad mirsiu anksčiau...“

Pradėjau rašyti „Laukiamas žinutes“ – knygą apie pagrindinius Valandos ženklus – ir pajutau, kad ši knyga gali atverti man duris į problemas.

Pamačiau, kad grįžau su savo automobiliu ir sustojau jį priešais savo namus Spalio 6-osios mieste, ir nustebau, kad tuo pačiu metu atvažiavo šalia važiavęs automobilis ir taip pat sustojo priešais mano namus.

Mačiau, kad sėdžiu ant riaušių policijos automobilio, esu policininkas tarp sunkiai ginkluotų policininkų grupės, o priešais mus važiavo nedidelis policijos automobilis su vadu.

Mačiau, kad Žemė ištrūko iš Saulės gravitacijos ir nutolo nuo jos, o didžioji Žemės paviršiaus dalis virto jūromis ir vandenynais. Tada pamačiau, kad Mėnulis priartėjo prie Saulės.

Aš mačiau save danguje ir mačiau mūsų mokytoją Saliamoną, ramybė jam, skaitantį įvairias Korano eilutes, apibūdinančias Visagalį Dievą, ir jos buvo tokios: „Dievas yra dangaus šviesa“.

Egipto kaime, didelėje minioje žmonių, kilo ginčas dėl važiavimo mikroautobusu. Vienas ūkininkas užlipo į pastato pirmą aukštą.

Prieš aušrą pamačiau viziją, kurioje buvau įsikūnijęs į teisios moters, kurios tapatybė man buvo nežinoma ir kurios iš tikrųjų nepažinojau, pavidalą. Nepastebėjau jos veido bruožų ir tapau viduje

Mačiau, kad persikėliau į Talos miestą Menufijos gubernijoje ir atsistojau priešais baltą apvalią kalvą, iš kurios kažką paėmiau, bet to neprisimenu ir pabudau. Regėjimo aiškinimas

Mačiau, kad Prisikėlimo dieną, po trimito pūtimo, buvau prikeltas, ir mačiau mūsų mokytoją Mozę, ramybė jam, puolantį kniūbstį. Tada mačiau ir mūsų mokytoją Muhammadą, ramybė ir palaiminimas jam, taip pat puolantį kniūbstį, tada...

Mačiau, kad buvau perkeltas į Kompanionų laikus, tebūnie jais Dievas patenkintas, Mekoje, bet nepastebėjau Kaabos, o aplink šventovę siautėjo karas tarp Kompanionų ir politeistais.

Mačiau vyrą, kuris buvo tarp reporterių spaudos konferencijoje Egipte, bet man nebuvo aišku, kas kalbėjo spaudos konferencijoje.

Pamačiau, kad persikėliau į laikotarpį po Egipto užkariavimo, buvau Egipto mečetėje, kur stovėjo pirmieji Egipto musulmonai, tada priešais mane praėjo šydu prisidengusi moteris ir pasuko link...

Mačiau mūsų mokytoją Muhammadą, ramybė ir palaiminimas tebūnie jam, ir kairėje nuo jo mūsų mokytoją Mozę, ramybė tebūnie jam, virš žemės, gulinčius ant nugarų, apsigaubusius dviem atskirais, atrištais drobulėmis, jų spalva artėjo prie rudos spalvos, ir jie buvo...

Pamačiau, kad atėjo telefonas su pranešimu: (Visagalis Dievas sutuokė tave su Marija, tad ačiū Visagaliam Dievui), tad nuėjau į vonios kambarį nusiprausti ir atlikti prausimosi procedūrą, o tuo metu mane ištiko...

Mačiau, kad vedžiau ledi Mariją, ramybė jai, ir ėjau su ja keliu, o ji buvo mano dešinėje, ir pasakiau jai: „Tikiuosi, kad Dievas duos man nuo tavęs vaiką“, ir ji man atsakė:

Mačiau, kad persikėliau iš Egipto į Sinajų ir radau Egipto armiją, pasirengusią karui su sionistų subjektu, išsirikiavusią tik dviem eilėmis, ne daugiau, išilgai...

Savo namuose pamačiau negyvą liūtėlį, ir mano vaikai labai nuliūdo, nes jis buvo miręs, todėl jį nešiau, glosčiau galvą ir nugarą ir, Visagalio ir Aukščiausiojo Dievo leidimu, atgaivinau, todėl jis žaidė su manimi, o aš jį palikau...

Prisikėlimo dieną pamačiau stovintį priešais labai didelę aikštę, kurioje buvo išsibarsčiusios žmonių grupės. Kiekviena grupė buvo pasiuntinys, aplink kurį rinkosi jo pasekėjai.

Įsivaizdavau save stovintį vienoje iš Kairo centro gatvių, o priešais mane – minia mane palaikančių kariškių. Tada pas mane, kaip politinės vadovybės pasiuntinys, atėjo generolas majoras Ahmedas Wasfis, grasindamas man sustoti.

Mačiau Mahdi sėdintį ant klozeto ir bijojusį atidengti savo intymias kūno dalis, nes buvo atviroje aikštėje, o priešais jį stovėjo islamo šalių prezidentai ir karaliai, ir jis ragino juos vienytis.