Sapnavau, kad grįžau į armiją ir dirbu armijos stovykloje Pietų Sinajuje. Liūdėjau dėl Egipto prarastų Tirano ir Sanafiro salų, radau degalų sandėlius šiose dviejose salose. Taip pat liūdėjau dėl vidinių kovų tarp armijos ir kai kurių Sinajaus gyventojų, bet sapne sulaukiau telefono skambučio, kuriame buvo pranešta, kad šios kovos yra išmintingos iš Visagalio Dievo, todėl Egipto pajėgų skaičius Sinajuje padidės, kad jos galėtų žygiuoti ir išlaisvinti Palestiną.

Kareiviai, kurie buvo su manimi armijos stovykloje, įsėdo į šarvuotą armijos automobilį su ratais. Aš sėdėjau priekinėje sėdynėje, vairuotojas – kairėje, kareivis – dešinėje, o likusieji kareiviai – už manęs. Gavome įsakymą žygiuoti į priekį ir išlaisvinti Palestiną. Šarvuotas automobilis pajudėjo iš Pietų Sinajaus Palestinos link, o aš šaukiau „Dievas yra didis“, kad paskatinčiau už manęs einančius kareivius. Tačiau jie iš manęs tyčiojosi, nes negalėjo patikėti, kad mes išlaisvinsime Palestiną, ir manė, kad tai pokštas. Taigi, aš vėl sušukau „Dievas yra didis“, o už manęs einantys kareiviai ramiu balsu pakartojo „Dievas yra didis“ vien tam, kad mane pagirtų. Tada kirtome Egipto ir okupuotos Palestinos sienos ruožą ir radome mūšių pėdsakų bei sunaikintos karinės įrangos. Tada kareiviai suprato, kad reikalas rimtas. Išgirdau vieną iš už manęs einančių kareivių, entuziastingai šaukiantį „Nėra kito dievo, tik Dievas“. Aš tuo apsidžiaugiau, ir vizija baigėsi.

Vizijos interpretacija šiame vaizdo įraše