Mačiau, kad pareigūnai mane suėmė, o tada nuvedė į kankinimo kambarį. Radau kankinimo įrangą ir įrankius, todėl meldžiausi Dievo, kad apsaugotų mane nuo kankinimų. Sužinojau, kad pareigūnai, kurie ketino mane kankinti, buvo tie patys, kurie įėjo į kankinimo kambarį ir buvo kankinami. Tada jie išėjo iš kankinimo kambario ir atsistojo šalia manęs, kad mane palaikytų. Tada atėjo grupė armijos karininkų, vienas iš jų turėjo karininką su automatiniu šautuvu. Jis nukreipė į mane šautuvą ir atidengė ugnį, bet kulkos atšoko ir išsisklaidė priešais mane. Po to pareigūnai pradėjo mane remti. Grupė armijos karininkų, kurie buvo mano buvę kolegos Karo koledže, paklausė manęs: „Kiek laiko aš jau esu šiame išbandyme?“ Aš jiems pasakiau: „Praėjo keleri metai, bet dabar esu paskutiniame arba priešpaskutiniame etape.“

Priekyje mane palaikė daugybė pareigūnų, ir mes laukėme, kol ateis kita pareigūnų grupė ir mane suims arba nužudys. Aš sušukau „Dievas yra didis“, o už manęs buvę pareigūnai sušuko „Dievas yra didis“. Dar kartą garsiau sušukau „Dievas yra didis“, o už manęs buvę pareigūnai tyliai sušuko „Dievas yra didis“. Trečią kartą labai garsiai sušukau „Dievas yra didis“, o už manęs buvę pareigūnai tyliai sušuko „Dievas yra didis“, nes jie nerimavo dėl to, kas artėja.

Tada atvažiavo trys automobiliai su armijos vadais manęs suimti. Prie pirmųjų dviejų automobilių prisijungė mane palaikantys karininkai. Iš trečiojo automobilio išlipo vyresnysis vadas, priėjo prie manęs ir pakėlė ranką, norėdamas trenkti man į veidą. Jo ranka nepasiekė mano veido, todėl jis užlipo ant automobilio stogo ir nukreipė į mane automatą. Jis pradėjo rėkti man į veidą. Priešais mane pasirodė karininkas iš mano rėmėjų, kad vietoj manęs priimtų kulkas, bet aš dėl jo išsigandau ir nustūmiau jį į šalį. Kreipiausi į vyresnįjį karininką, kuris nukreipė į mane ginklą. Priminiau jam apie paskutinę dieną ir Dievo bausmę, perspėjau nešauti, nes galiausiai man visai nepakenks.

Vizijos interpretacija šiame vaizdo įraše