Visą pelną, gautą parašius knygas, paaukojau ir atsisakiau gauti už jas bet kokį asmeninį atlygį. Laikiau savo atlygį už jas iš Visagalio Dievo, nes prieš save turėjau savo senelio, Dievo pasiuntinio, te Dievas jį laimina ir suteikia jam ramybę, hadisą: „Kai Adomo sūnus miršta, jo darbai baigiasi, išskyrus tris: nuolatinę labdarą, naudingas žinias arba teisų vaiką, kuris už jį meldžiasi.“ Taigi norėjau, kad mano raštai būtų žinios, kurios būtų naudingos po mano mirties.
Antra priežastis – jausmas, kad mano gyvenimas bėga man nepasiekus savo tikslo – džihado ir kankinystės dėl Dievo. Daugumoje savo raštų kalbėjau apie džihadą, tikėdamasis, kad jie paskatins kitas kartas džihadui vardan belaisvės Al-Aksos išlaisvinimo, kad gaučiau atlygį tų, kurie skaitė mano knygą ir dalyvavo išlaisvinant Al-Aksą, net jei tai būtų po mano mirties.
Visa tai buvo prieš 2009 ir 2010 metų revoliuciją, ir aš tuo metu savo knygose neminėjau, kad esu armijos karininkas, kad nesukelčiau problemų su savo vadais armijoje, nebūčiau apkaltintas ekstremizmu ir kad galėčiau toliau rašyti kitas knygas.
Tai yra mano tikslas reklamuojant ir siūlant savo knygas, o ne gauti finansinio pelno, ir taip buvo nuo pat jų rašymo iki dabar.
Pastaba: šį puslapį rasite visų mano knygų pradžioje.