Iš savo knygos „Šalys, kurios niekada nepamiršta“ cituoju šią ištrauką, kurią, tikiuosi, atidžiai perskaitysite.

Osmanų imperijos įkūrėjo Osmano bin Ertugrulo testamentas sūnui

... Užkariautojas Osmanas mirė 726 m. po Kr. / 1325 m. po Kr. ir pavedė savo sūnui Orhanui valdyti po jo. Osmano gyvenimas buvo kova ir Dievo šauksmas. Religiniai mokslininkai supo princą ir prižiūrėjo administracinį planavimą bei teisinį įgyvendinimą emyrate. Istorija mums išsaugojo Osmano testamentą savo sūnui Orhanui, kai šis gulėjo mirties patale. Šis testamentas turėjo civilizacinę reikšmę ir teisinę metodiką, kurios vėliau laikėsi Osmanų valstybė. Osmanas savo testamente rašė: „Mano sūnau, saugokis užsiimti tuo, ko Dievas, Pasaulių Viešpats, neįsakė. Jei susiduri su valdymo dilema, ieškok prieglobsčio pas religijos mokslininkus. Mano sūnau, gerbk tuos, kurie tavęs paklūsta, būk dosnus kareiviams ir neleisk Šėtonui apgauti tavęs su tavo kareiviais ir pinigais. Saugokis nuklysti nuo šariato žmonių. Mano sūnau, tu žinai, kad mūsų tikslas yra įtikti Dievui, Pasaulių Viešpačiui, ir kad per džihadą mūsų religijos šviesa pasklis į visus horizontus, kad įvyktų Visagalio Dievo palankumas. Mano sūnau, mes nesame tarp tų, kurie... Jie kariauja iš valdžios troškimo ar noro kontroliuoti asmenis. Mes gyvename ir mirštame pagal islamą, ir to, mano sūnau, tu nevertas.“
Knygoje („Politinė didingosios Osmanų valstybės istorija“) rasite kitą testamento versiją: „Žinok, mano sūnau, kad islamo skleidimas, žmonių vedimas į jį ir musulmonų garbės bei turto apsauga yra tavo patikėtas turtas, ir Visagalis Dievas apie tai tavęs paklaus.“
Knygoje („Osmanų tragedija“) randame ir kitų Osmano testamento sūnui Orhanui frazių: „Mano sūnau, aš keliauju pas savo Viešpatį ir didžiuojuosi tavimi, nes tu būsi teisingas žmonėms, stengdamasis Dievo keliu skleisti islamo religiją. Mano sūnau, patikiu tave tautos mokslininkams, reguliariai jais rūpinkis, labiau juos gerbk ir klausyk jų patarimų, nes jie liepia tik tai, kas gera. Mano sūnau, saugokis daryti tai, kas nepatinka Visagaliui Dievui, ir jei tau kas nors sunku, klausk šariato mokslininkų, nes jie ves tave į tai, kas gera. Žinok, mano sūnau, kad mūsų vienintelis kelias šiame pasaulyje yra Dievo kelias ir kad mūsų vienintelis tikslas yra skleisti Dievo religiją ir kad mes nesame šlovės ar pasaulio ieškotojai.“
(Iliustruotoje Osmanų istorijoje) yra ir kitų Usmano testamento frazių, kuriose sakoma: „Mano valia mano sūnums ir draugams: įamžinkite kilnios islamo religijos didybę, tęsdami džihadą Alacho kelyje. Iškelkite garbingą islamo vėliavą su tobuliausiu džihadu. Visada tarnaukite islamui, nes Visagalis Alachas pasamdė silpną tarną, tokį kaip aš, kad užkariautų šalis. Eikite su monoteizmo žodžiu į tolimiausias žemes su savo džihadu Alacho kelyje. Kas iš mano giminės nukryps nuo tiesos ir teisingumo, Teismo dieną neteks Didžiojo Pasiuntinio užtarimo. Mano sūnau, nėra nė vieno šiame pasaulyje, kurio kaklas nepasiduotų mirčiai. Mano galas artėjo Visagalio Alacho įsakymu. Aš perduodu tau šią valstybę ir patikiu tave Visagaliui Viešpačiui. Būk teisingas visuose savo reikaluose.“
Šio įsakymo laikėsi Osmanai. Jie skyrė dėmesio mokslui ir mokslo institucijoms, armijai ir karinėms institucijoms, mokslininkams ir jų pagarbai, džihadui, kuris atnešė užkariavimus tolimiausiuose musulmonų armijos kampeliuose, emiratams ir civilizacijai.
Šiuo testamentu galime išskirti ramsčius, taisykles ir pamatus, ant kurių buvo įkurta Osmanų imperija.

Majoras Tamer Badr