Kai kurie draugai manęs klausia apie regėjimus, kuriuos matau, ir aš į juos atsakysiu šiame straipsnyje:
1. Vizijos, kurias matau, nėra svajonės ar fantazijos prieš miegą ar tarp miego ir pabudimo, o vizijos, kurios man ateina giliai miegant.
2. Regėjimus, kuriuos matau, pabundu staiga, pasibaigus regėjimui, ne etapais, ir mano akys atsimerkia tarsi būčiau dienos viduryje, ir prisimenu regėjimą su visomis jo detalėmis, ir paprastai po to nebemiegu.
3. Ši vizija įstrigo mano atmintyje daugelį metų. Aš ją vis prisimenu ir niekada nepamirštu, kaip ir nutinka su įprastais sapnais. Yra vizijų, kurias prisimenu nuo 1992 m. ir tiksliai prisimenu jų detales.
4. Stengiuosi kiek įmanoma miegoti ritualinio tyrumo būsenoje. Tai nereiškia, kad vizijos man ateina tik būnant ritualinio tyrumo būsenoje, nes esu matęs keletą vizijų ir nemiegojęs ritualinio tyrumo būsenoje.
5. Prieš miegą perskaitau Surat Al-Fatihah, Ayat Al-Kursi, paskutines dvi Surat Al-Baqarah eilutes ir tris kartus perskaitau Surat Al-Ikhlas, Al-Falaq ir Al-Nas, ir meldžiuosi už Pranašą, tegul Dievas jį laimina ir suteikia jam ramybę.
6. Prieš miegą kalbu tokį prašymą: „Dieve, Tau patikiu savo sielą, dvasią ir kūną, kol miegu, tad neleisk Šėtonui manęs suklaidinti.“
7. Prieš daugumą mano matytų vizijų nebuvo Istikharos maldos, kurioje klausiau Visagalio Dievo apie konkretų klausimą.
8. Vizijos yra Visagalio Dievo palaiminimas, kurį Jis suteikia tiems, kuriems nori iš savo tarnų, ir jos neturi nieko bendra su žmogaus atliekamų garbinimo aktų skaičiumi. Nelaikau savęs religingumo viršūnėje, nes yra daug geresnių už mane, ir yra netikinčiųjų bei amoralių žmonių, kurie matė vizijas, kaip faraonas.
Jei kils daugiau klausimų, pridėsiu atsakymus prie šio įrašo.