Mačiau save sėdintį su savo broliu Tariqu, o priešais mus – televizorius, per Palestinos televiziją žiūrintis palestiniečių dainą pavadinimu „Laidotuvės“. Dainos scenos buvo apie palestiniečių pasipriešinimą sionistų okupacijai. Dainai pasibaigus, buvo parodyti dainoje dalyvaujančių palestiniečių vardai. Šalia vieno iš vardų perskaičiau vardą, kurio nežinau ir neprisimenu, skirtą dainai Tamerui Badrui, knygos „Laukimo žinutės“ autoriui. Tada šalia praėjo kitas vardas, skirtas „Laukimo žinutėms“. Šalia praėjo keli vardai, skirti „Laukimo žinutėms“, daugelio jų neprisimenu. Iš pradžių be susidomėjimo skaičiau savo knygos „Laukimo žinutės“ pavadinimą, bet kai jis daug kartų kartojosi, nustebau ir atkreipiau brolio Tariqo dėmesį į tai, ką skaičiau. Jis pasakė: „Aš irgi tai pastebėjau“. Jis paklausė manęs: „Ar pažįsti šios dainos dalyvius?“ Pasakiau jam, kad „Facebook“ tinkle turiu tūkstančius draugų ir sekėjų, įskaitant daug palestiniečių, ir kad savo knygą išleidau visiems, bet nepažįstu jų visų. Norėjau sužinoti dainos dalyvius, ieškodamas savo draugų sąraše „Facebook“ tinkle, bet nepavyko su jais susisiekti.