Mačiau save gulintį ant nugaros lovoje atviru stogu kambaryje savo motinos namuose Manial Al-Rawdoje Kaire, ir žiūrėjau į dangų bei klausiau Visagalio Dievo: „Kodėl aš nematau vizijų, kaip anksčiau?“ Mačiau naktinį dangų, pilną nesuskaičiuojamų žvaigždžių, ir kelias galaktikas, tarsi plaukčiau tarp jų. Tada susiformavo keli šviesūs debesys ir paliko man erdvę matyti dangų apskritimo, apsupto šviesių debesų, pavidalu. Tada iš už dangaus, kurį mačiau iš šio apskritimo, pasigirdo balsas iš Visagalio Dievo, sakantis: „Iš tiesų, aš įkursiu žemėje nuolatinę valdžią.“ Tada išgirdau angelų atsakymą Visagaliui Dievui: „Ar įkursi ten tą, kuris gundys žmones?“ Arba jie pasakė: „Tą, kuris bus gundomas.“ Tada atsigulu lovoje ant dešiniojo šono, mano brolis Tarikas.
Tada prisiminiau sceną, kai susitikau su savo žmona Nahal, tad papasakojau jai, kas nutiko, ką mačiau ir girdėjau, o ji man pasakė: „Tave tai sugundys.“ Taigi, ėjau gatve verkdamas, įėjau į kambarį, užsidegiau cigaretę ir buvau nusiminęs. Pasakiau sau: „Tai draudžiama“, todėl tuoj pat mečiau cigaretę. Tada pas mane priėjo armijos karininkas su kariniu žemėlapiu, iš šonų apsuptu daugybe žodžių, o viduryje trūko piešinio. Norėjau užbaigti žemėlapio piešinį, žinodamas, kad esu įpratęs matyti žemėlapį, nes esu armijos karininkas ir nerūkau.

Vizijos interpretacija šiame vaizdo įraše