Aprašymas

Įvadas į knygą „Ganytojo ir kaimenės charakteristikos“

Islamas nustatė aiškų ir išsamų požiūrį į valdovo ir jo pavaldinių santykius. Mokslininkai aptarė šiuos santykius knygose apie islamo politiką, įskaitant kiekvienos šalies pareigas ir teises, parodydami, kad islamas turi savo sistemą kaip gyvenimo būdą. Politiniu požiūriu, kalbant apie valdovo ir jo pavaldinių santykius, islamo istorija nežinojo konkrečios islamo valdymo sistemos. Islamas, galutinis dieviškasis įstatymas, nenustatė konkrečios sistemos, kuri būtų taikoma musulmonams visais laikais ir vietose. Priešingai, jis nustatė bendruosius principus, tinkamus visiems laikams ir vietoms, nesigilindamas į detales, metodus ir ypatybes, kurios iš prigimties vystosi ir keičiasi kartu su kintančiomis laiko ir vietos aplinkybėmis, kad kiekviena tauta galėtų atsižvelgti į tai, kas tinka jos aplinkybėms ir ko reikalauja jos interesai.

Atitinkamai, kalbant apie valstybės teoriją, islamas neįsteigė politinės sistemos, kuri nebūtų keičiama ar taisoma, ir nesigilino į detales su absoliučiomis, galutinėmis vertybėmis. Jis tiesiog nustatė bendruosius principus ir išsamias taisykles, kuriomis ši teorija turėtų būti grindžiama. Islamo valstybės teorija (detalių ir ypatybių atžvilgiu), kaip ir visos kitos islamo politinės teorijos, gali būti keičiama, taisoma ir pildoma. Jos formuluotės nėra nei galutinės, nei absoliučios, nei įtvirtintos griežtame šablone. Islamas leidžia kurti ir modifikuoti politines teorijas, kurias musulmonų mokslininkai stengėsi suformuluoti pagal epochos reikalavimus ir laiko bei vietos aplinkybes.

Nėra jokio skirtumo tarp kalbų apie islamą ir pilietinę valstybę, apie islamą ir pilietybę, apie islamą ir nuomonės bei įsitikinimų laisvę. Tie, kurie mano, kad islamas ir visos šios modernios idėjos yra nesuprantamos, patys nesupranta tikrosios islamo prigimties ir teisingai ar sąžiningai neskaito Pranašo (ramybė ir palaima jam) ir jo kilnių bendražygių (tebūnie jais patenkintas Alachas) istorijos. Štai kodėl valstybė islame turi savo išskirtinius bruožus, lygiai taip pat, kaip ir valdymo sistema islame turi savo pamatus: tarnystė Dievui, teisingumas, konsultacijos ir jų įsipareigojimai, lygybė, paklusnumas valdžioje esantiems asmenims, pareiga patarti valdžioje esantiems asmenims, valdovo ar ganytojo atsakomybė ir jo paklusnumas teismų ir tautos priežiūrai, tautos politinė vienybė, teisių ir pareigų garantijos bei laisvė. Šie pamatai yra islamo sistemos pagrindas ir labiausiai išreiškia jos unikalumą. Savo knygoje stengiausi kuo daugiau tai aptarti.

Galiausiai prašau Visagalio Dievo, kad mano darbas būtų atliekamas nuoširdžiai Jo labui, kad atlygintų man už kiekvieną mano parašytą žodį, kad jis būtų vienas iš mano gerų darbų ir kad atlygintų mano broliams, kurie man padėjo viskuo, ką turėjo, kad užbaigčiau šią knygą.

„Garbė Tau, Dieve, ir šlovė Tau. Liudiju, kad nėra kito dievo, tik Tu. Prašau Tavo atleidimo ir atgailauju Tau. Mūsų paskutinis prašymas: Visa šlovė priklauso Dievui, pasaulių Viešpačiui.“

Vargšas, kuriam reikia Viešpaties atleidimo ir malonės

Tamer Badr

Sekmadienis, Radžabo 3 d., 14:40 AH

2019 m. kovo 10 d.