{"id":21973,"date":"2025-03-27T12:26:15","date_gmt":"2025-03-27T12:26:15","guid":{"rendered":"https:\/\/tamerbadr.com\/?p=21973"},"modified":"2025-04-20T08:58:29","modified_gmt":"2025-04-20T08:58:29","slug":"tysrfgd","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tamerbadr.com\/lt\/archives\/21973","title":{"rendered":"Vienos apgultis ir i\u0161davyst\u0117"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

2019 m. kovo 18 d.<\/span><\/span><\/h1><\/div><\/div><\/div>
\u00a0<\/div><\/div><\/div><\/div>

Vienos apgultis<\/strong>
ir i\u0161davyst\u0117<\/strong>

Austral\u0173 teroristas ant \u0161autuvo, kuriuo me\u010det\u0117je nu\u017eud\u0117 49 neginkluotus musulmonus, u\u017era\u0161\u0117: \u201eViena 1683\u201c. \u017dinoma, 90% musulmonai, perskait\u0119 \u0161iuos \u017eod\u017eius, ne\u017einojo, k\u0105 jie rei\u0161kia. Taigi, paskaitykime tem\u0105 \u201eViena 1683\u201c ir kod\u0117l \u0161is austral\u0173 teroristas tai u\u017era\u0161\u0117 ant savo \u0161autuvo.

Vienos m\u016b\u0161is \u012fvyko 1683 m. rugs\u0117jo 12 d. \/ 1094 m. Ramadano 20 d. Osman\u0173 imperija du m\u0117nesius buvo apgulusi Vien\u0105, o \u0161is m\u016b\u0161is palau\u017e\u0117 Osman\u0173 imperijos vir\u0161enyb\u0119 Europoje, nes Lenkijos karaliaus Jono III Sobieskio vadovaujamos Lenkijos, Vokietijos ir Austrijos paj\u0117gos laim\u0117jo m\u016b\u0161\u012f prie\u0161 Osman\u0173 armij\u0105, vadovaujam\u0105 Osman\u0173 paj\u0117g\u0173 vado did\u017eiojo viziro Karos Mustafos.

Osmanai ir Viena<\/strong>
Vienos u\u017ekariavimas jau seniai buvo Osman\u0173 sulton\u0173 svajon\u0117, atsi\u017evelgiant \u012f jos strategin\u0119 svarb\u0105 kontroliuojant prekybos ir transporto kelius Europos \u0161irdyje. Kiekvien\u0105 kart\u0105 Osmanai tenkindavosi gr\u012f\u017edami i\u0161 Vienos sien\u0173, \u012fgij\u0119 turt\u0173 ir galb\u016bt nauj\u0173 Ryt\u0173 ar Vidurio Europos dali\u0173 pagal susitarimus su Austrijos imperija.
Pirmoji apgultis \u012fvyko Suleimano Did\u017eiojo laikais, pusantro \u0161imto met\u0173 anks\u010diau, jam \u012fsiver\u017eus \u012f Europ\u0105 po pergal\u0117s prie\u0161 vengrus siaubingame Moha\u010do m\u016b\u0161yje. Did\u017eiojo kariuomen\u0117 \u012f Vengrijos sostin\u0119 Budape\u0161t\u0105 \u012f\u017eeng\u0117 932 m. Dhu al-Hid\u017eos 3 d. \/ 1526 m. rugs\u0117jo 10 d., paversdama (M\u00fchrestan\u0105) dar viena Osman\u0173 provincija ir \u012ftvirtindama absoliu\u010di\u0105 Osman\u0173 imperijos kontrol\u0119 Vidurio ir Ryt\u0173 Europoje.
1683 m. turkai antr\u0105 kart\u0105 apgul\u0117 Vien\u0105, ta\u010diau grafui Starhambergui pavyko atremti turkus m\u016b\u0161yje prie Kahlenbergo kalno. 1686 m. jie atsikovojo Budape\u0161t\u0105 i\u0161 Osman\u0173 imperijos, po 145 met\u0173 Osman\u0173 imperijos kontrol\u0117s Budape\u0161te.

Prie\u0161 m\u016b\u0161\u012f<\/strong>
Vokietija var\u017e\u0117si su Osman\u0173 imperija Vengrijoje ir Slovakijoje, o Osman\u0173 didysis viziris buvo u\u017esi\u0117m\u0119s mintimi smogti galing\u0105 sm\u016bg\u012f, kad sustabdyt\u0173 Vengrijos ki\u0161im\u0105si \u012f Vengrijos reikalus. Kara Mustafa Pa\u0161a \u012ftikino Osman\u0173 sulton\u0105 Mehmed\u0105 IV ir Imperatori\u0161k\u0105j\u0105 Divan\u0105 (Ministr\u0173 Taryb\u0105) paskelbti kar\u0105 Vokietijai. Didysis viziris Ahmedas Pa\u0161a K\u00f6pr\u00fclu i\u0161vyko i\u0161 Edirn\u0117s ir atvyko \u012f Vengrij\u0105, vadovaujamas didel\u0117s, ma\u017edaug 120 000 kareivi\u0173 armijos, ginkluotos patrankomis ir amunicija, sumontuota ant 60 000 kupranugari\u0173 ir 10 000 mul\u0173. Jis \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Slovakij\u0105, sunaikindamas visus savo kelyje esan\u010dius karinius \u012ftvirtinimus, ir pasuko Nohzel pilies, esan\u010dios \u012f \u0161iaur\u0117s vakarus nuo Budape\u0161to, apie 110 km \u012f rytus nuo Vienos ir 80 km nuo Bratislavos, link. Vokie\u010diai j\u0105 buvo \u012ftvirtin\u0119, tod\u0117l ji tapo viena stipriausi\u0173 tvirtovi\u0173 Europoje. Osman\u0173 armija prad\u0117jo apgult\u012f 1663 m. rugpj\u016b\u010dio 17 d. \/ Muharamo 13 d. 1074 m.
Osman\u0173 pilies apgultis truko 37 dienas, tod\u0117l pilies garnizono vadas buvo priverstas pra\u0161yti jos pasidavimo. Didysis viziris sutiko su s\u0105lyga, kad garnizonas evakuos pil\u012f be ginkl\u0173 ir amunicijos. \u0160i kampanija suk\u0117l\u0117 did\u017eiul\u012f s\u0105my\u0161\u012f Europoje, \u012fvarydama baim\u0119 ir panik\u0105 vis\u0173 jos karali\u0173 \u0161irdyse. Po \u0161ios did\u017eios pilies pasidavimo apie 30 Austrijos pili\u0173 pasidav\u0117 Osman\u0173 armijai.
\u0160is didysis u\u017ekariavimas paskatino Ahmed\u0105 K\u00f6pr\u00fcl\u00fc su savo armijomis \u017eygiuoti \u012f priek\u012f, u\u017ekariaujant Moravijos (\u010cekoslovakijoje) ir Silezijos regionus Vidurio Europoje.

Karo taryba<\/strong>
Didysis viziris Kara Mustafa Pa\u0161a savo armijoje su\u0161auk\u0117 karo taryb\u0105 ir paskelb\u0117, kad u\u017eims Vien\u0105 ir ten padiktuos Vokietijai savo s\u0105lygas. Jis teig\u0117, kad u\u017e\u0117mus Jangkal\u0119, miest\u0105, laikom\u0105 Vienos raktu ir esant\u012f 80 km \u012f rytus nuo Vienos, vakariniame Rabo up\u0117s krante, Vokietijos nepajungs ir nesutrukdys jai ki\u0161tis \u012f Vengrijos reikalus.
Kara Mustafa Pa\u0161os sprendimas suk\u0117l\u0117 sumai\u0161t\u012f ir gin\u010dus tarp ministr\u0173. Ministras Ibrahimas Pa\u0161a paprie\u0161taravo, teigdamas, kad sultono Mehmedo IV noras buvo u\u017eimti Jangkal\u0105 ir pulti Vidurio Europ\u0105 su Osman\u0173 komandos\u0173 brigadomis, o kampanija prie\u0161 Vien\u0105 grei\u010diausiai vyks kitais metais. Kara Mustafa Pa\u0161a atsak\u0117, kad tokiai tankiai ir stipriai armijai sunku v\u0117l susirinkti, ir kad \u0161iam reikalui reikia stipraus, lemiamo sm\u016bgio vokie\u010diams, antraip karas su jais u\u017esit\u0119st\u0173, juolab kad Vokietija sudar\u0117 taikos sutart\u012f su Pranc\u016bzija ir yra saugi vakarin\u0117je pus\u0117je, o imperatorius Leopoldas susitar\u0117 su Lenkijos karaliumi Sobieskiu atkurti Padolio region\u0105, ir kad Venecija turi b\u016bti \u012ftraukta \u012f \u0161\u012f susitarim\u0105, taigi Rusija ir likusios Europos \u0161alys prisijungs prie \u0161ios krik\u0161\u010dioni\u0161kos s\u0105jungos kartu su Vokietija. Tam reik\u0117jo j\u0105 nutraukti ir sunaikinti \u0161i\u0105 besikurian\u010di\u0105 s\u0105jung\u0105 tais metais, antraip karas u\u017esit\u0119st\u0173 ne\u017einomam laikui.

Europos pozicija<\/strong>
Europos valstyb\u0117s puol\u0117 gelb\u0117ti Vien\u0105 nuo \u017elugimo. Popie\u017eius paskelb\u0117 kry\u017eiaus \u017eyg\u012f prie\u0161 Osman\u0173 imperij\u0105 ir \u012fsak\u0117 Lenkijos karaliui Sobieskiui nutraukti sutart\u012f su Osman\u0173 imperija. Jis taip pat \u012fsak\u0117 artimiausiems Europos kunigaik\u0161\u010diams, Saksonijos ir Bavarijos kunigaik\u0161\u010diams, kuo grei\u010diau vykti \u012f Vien\u0105. Susirinko 70 000 Europos kari\u0173 i\u0161 Lenkijos, Vokietijos ir Austrijos. Lotaringijos kunigaik\u0161tis bendr\u0105 vadovavim\u0105 paliko Lenkijos karaliui Jonui III Sobieskiui. J\u0173 pasiruo\u0161imas buvo baigtas penktadien\u012f, rugs\u0117jo 11 d., kai jie man\u0117, kad Vienos \u017elugimas truks vos kelias dienas. Tod\u0117l europie\u010diai nusprend\u0117 j\u0117ga kirsti Osman\u0173 kontroliuojam\u0105 Dono tilt\u0105, nepaisydami i\u0161laid\u0173, nes atsargos \u012f Vien\u0105 negal\u0117jo b\u016bti pristatytos nekertant \u0161io tilto.

i\u0161davyst\u0117<\/strong>
Kara Mustafa prie Dono tilto, vienintelio kelio, vedan\u010dio \u012f Vien\u0105 i\u0161 vakar\u0173, buvo dislokav\u0119s dideles Osman\u0173 paj\u0117gas, vadovaujamas Krymo valdovo Murado Karajaus, kad sustabdyt\u0173 europie\u010di\u0173 puolim\u0105. Muradas Karajus \u012fsak\u0117 tilt\u0105 prireikus susprogdinti.
\u010cia nutiko tai, ko niekas \u2013 nei osmanai, nei europie\u010diai \u2013 nesitik\u0117jo. Muradas Karajus \u012fvykd\u0117 didel\u0119 islamo ir musulmon\u0173 i\u0161davyst\u0119, leisdamas europie\u010diams kirsti tilt\u0105 be kovos. Taip nutiko d\u0117l jo neapykantos ir prie\u0161i\u0161kumo Karai Mustafai. Mustafa Pa\u0161a nekent\u0117 Murado Karajaus ir su juo blogai elg\u0117si. Kita vertus, Muradas tik\u0117jo, kad Mustafos Pa\u0161os nes\u0117km\u0117 Vienoje lems jo nuvertim\u0105 nuo vald\u017eios ir lyderio pozicijos. \u0160iam i\u0161davikui lyderiui niekada neat\u0117jo \u012f galv\u0105, kad osman\u0173 pralaim\u0117jimas Vienai pakeis pasaulio istorijos eig\u0105. Tod\u0117l Muradas nusprend\u0117 likti steb\u0117toju, kol europie\u010di\u0173 paj\u0117gos kirs Donijos tilt\u0105, kad pralau\u017et\u0173 Vienai skirt\u0105 apgult\u012f, nepajudindamos n\u0117 pir\u0161to. Be to, Osman\u0173 armijoje buvo ministr\u0173 ir b\u0117j\u0173, kurie nenor\u0117jo, kad Kara Mustafa Pa\u0161a u\u017ekariaut\u0173 Vien\u0105, kurioje pralaim\u0117jo sultonas Suleimanas Didysis.

Lemiamas m\u016b\u0161is<\/strong>
\u0160e\u0161tadien\u012f, Ramadano 20 d., 1094 m. AH \/ 1683 m. rugs\u0117jo 12 d., dvi armijos susitiko prie\u0161ais Vienos sienas. Europie\u010diai d\u017eiaug\u0117si per\u0117j\u0119 Donos tilt\u0105 nepraliej\u0119 n\u0117 la\u0161o kraujo. Osman\u0173 armija buvo apstulbusi, pama\u010diusi europie\u010dius prie\u0161ais save, per\u0117j\u0119 Donos tilt\u0105. Ta\u010diau Mustafa Pa\u0161a, pasitelk\u0119s did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f savo paj\u0117g\u0173 ir dal\u012f elitini\u0173 jani\u010dar\u0173, prad\u0117jo kontratak\u0105, kad \u012fsiver\u017et\u0173 \u012f miest\u0105. Turk\u0173 vadai ketino u\u017eimti Vien\u0105 iki Jono III Sobieskio atvykimo, ta\u010diau laikas pritr\u016bko. Tuo metu karo in\u017einieriai ruo\u0161\u0117si dar vienam dideliam ir paskutiniam sprogimui, kad b\u016bt\u0173 galima patekti \u012f miest\u0105. Kol turkai skubiai baig\u0117 savo darb\u0105 ir u\u017esandarino tunel\u012f, kad sprogimas b\u016bt\u0173 efektyvesnis, austrai po piet\u0173 atrado ol\u0105. Vienas i\u0161 j\u0173 \u012f\u0117jo \u012f tunel\u012f ir kaip tik laiku neutralizavo sprogim\u0105.
Dar viena didel\u0117 i\u0161davyst\u0117 \u012fvyko i\u0161 Osman\u0173 armijos de\u0161iniojo sparno vado Oglu Ibrahimo pus\u0117s, kai jis pasitrauk\u0117 i\u0161 m\u016b\u0161io lauko. \u0160is pasitraukimas tur\u0117jo did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 Osman\u0173 pralaim\u0117jimui. Kara Mustafa sugeb\u0117jo organizuotai pasitraukti i\u0161 m\u016b\u0161io lauko ir gr\u012f\u017edamas \u012f m\u016b\u0161\u012f \u012fvykd\u0117 mirties bausm\u0119 Muradui Karajui ir Oglu Ibrahimui, ta\u010diau tai nepad\u0117jo jam susidoroti su sultonu Mehmedu IV, kuris \u012fsak\u0117 j\u012f \u012fvykdyti mirties bausme.
Kovose \u017euvo apie 15 000 Osman\u0173 vyr\u0173 ir beveik 4 000 europie\u010di\u0173. Atsitraukdama Osman\u0173 armija pa\u0117m\u0117 \u012f nelaisv\u0119 81 000 \u017emoni\u0173, o 59 dienas trukusi apgultis baig\u0117si.

M\u016b\u0161io rezultatai<\/strong>
Osman\u0173 pralaim\u0117jimas prie Vienos sien\u0173 buvo l\u016b\u017eio ta\u0161kas Osman\u0173 ir Europos istorijoje. Po pralaim\u0117jimo Vienoje Osman\u0173 imperija prarado impuls\u0105 pulti ir pl\u0117stis \u012f Europ\u0105. \u0160is pralaim\u0117jimas \u017eym\u0117jo aklaviet\u0119 Osman\u0173 istorijoje. Per ateinan\u010dius \u0161imtme\u010dius krik\u0161\u010dioni\u0173 aljanso armijos \u017eygiavo u\u017egrobti dal\u012f Osman\u0173 teritorijos Europoje.

Kod\u0117l mes buvome puik\u016bs<\/strong>
Tamer Badr knyga (\u201eNepamir\u0161tamos dienos... Svarb\u016bs islamo istorijos puslapiai\u201c)\u00a0<\/span><\/h1>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

18 \u0645\u0627\u0631\u0633 2019 \u00a0 \u062d\u0635\u0627\u0631 \u0641\u064a\u064a\u0646\u0627\u0648\u0627\u0644\u062e\u064a\u0627\u0646\u0629 \u0627\u0644\u0639\u0638\u0645\u0649 \u0627\u0644\u0625\u0631\u0647\u0627\u0628\u064a \u0627\u0644\u0623\u0633\u062a\u0631\u0627\u0644\u0649 \u0643\u0627\u0646 \u0643\u0627\u062a\u0628 \u0639\u0644\u0649 \u0627\u0644\u0628\u0646\u062f\u0642\u064a\u0629 \u0627\u0644\u0644\u0649 \u0642\u062a\u0644 \u0628\u0647\u0627 49 \u0645\u0633\u0644\u0645 \u0623\u0639\u0632\u0644 \u0641\u064a \u0627\u0644\u0645\u0633\u062c\u062f \u0643\u0627\u0646 \u0643\u0627\u062a\u0628 \u0641\u064a\u064a\u0646\u0627 1683 \u0648\u0637\u0628\u0639\u0627 90% \u0645\u0646 \u0627\u0644\u0645\u0633\u0644\u0645\u064a\u0646 \u0627\u0644\u0644\u064a \u0642\u0631\u0623\u0648\u0627 \u0647\u0630\u0647 \u0627\u0644\u0643\u0644\u0627\u0645 \u0645\u0643\u0646\u0648\u0634 \u0639\u0627\u0631\u0641\u064a\u0646 \u0645\u0627\u0630\u0627 \u062a\u0639\u0646\u064a \u0641\u062a\u0639\u0627\u0644\u0648\u0627 \u0646\u0642\u0631\u0623 \u0645\u0648\u0636\u0648\u0639 \u0641\u064a\u064a\u0646\u0627 1683 \u0648\u0644\u0645\u0627\u0630\u0627 \u0643\u062a\u0628\u0647 \u0647\u0630\u0627 \u0627\u0644\u0625\u0631\u0647\u0627\u0628\u064a \u0627\u0644\u0623\u0633\u062a\u0631\u0627\u0644\u0649 \u0639\u0644\u0649 \u0628\u0646\u062f\u0642\u064a\u062a\u0647 \u0645\u0639\u0631\u0643\u0629 \u0641\u064a\u064a\u0646\u0627 \u0648\u0642\u0639\u062a \u0641\u064a 20 \u0631\u0645\u0636\u0627\u0646 […]<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":21974,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_seopress_robots_primary_cat":"","_seopress_titles_title":"","_seopress_titles_desc":"","_seopress_robots_index":"","inline_featured_image":false,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[115],"tags":[],"class_list":{"0":"post-21973","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-115"},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tamerbadr.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21973","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/tamerbadr.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tamerbadr.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tamerbadr.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tamerbadr.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=21973"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/tamerbadr.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21973\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tamerbadr.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/21974"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tamerbadr.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=21973"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tamerbadr.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=21973"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tamerbadr.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=21973"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}