Per kelias valandas bus išleistos ir išplatintos dvi laukiamų žinučių knygos.
Šios knygos rašymas truko apie šešis mėnesius, ir per tą laiką daug dvejojau ir kelis kartus nustojau ją rašyti dėl netradicinių religinių pažiūrų, prieštaraujančių šimtmečių senumo įsitikinimams. Todėl manau, kad tik labai nedaugelis jas supras, ir žmonėms prireiks daug laiko, kad suprastų šią knygą. Todėl nebenorėjau jos tęsti.
Rašydamas šią knygą, kelis kartus meldžiausi Istikharai ir Alachui (SWT), prašydamas Jo vesti mane keliu, kurį turėčiau pasirinkti: ar turėčiau tylėti ir pasilaikyti įgytas žinias sau, ar turėčiau tęsti knygos rašymą ir skleisti įgytas žinias tarp žmonių? Tačiau kiekvieną kartą, kai melsdavausi Alachui (SWT) Istikharai dėl šios knygos tęsimo, matydavau viziją arba išgirsdavau Korano eilutę per Korano radiją, kuri paskatino mane tęsti šios knygos rašymą, nors puikiai supratau jos turinio rimtumą.
Šiuo metu nevalingai pereinu iš politinio džihado stadijos į intelektualinio džihado stadiją, nepaisant to, kad neatsigavau po ankstesnio etapo ir iškraipymų, kaltinimų išdavyste bei įžeidimų, kuriuos patyriau aštuonerius metus – nuo tada, kai 2011 m. lapkritį paskelbiau apie prisijungimą prie revoliucijos Mohamedo Mahmoudo įvykiuose, iki šiol.
Kitas etapas yra lūžio taškas visame mano gyvenime, nes praeityje man mesti kaltinimai dėl išdavystės, bendradarbiavimo ir kiti kaltinimai, apie kuriuos žinote, bus pakeisti į etapą, kuriame man bus pateikti visiškai kiti kaltinimai, nes kitame etape būsiu kaltinamas netikėjimu, klaidinimu ir kitais kaltinimais, kurie žinomi tik Visagaliui Dievui.
Religinio įsitikinimo, kuris musulmonams gyvuoja jau šimtmečius, nepakeisi viena tokio žmogaus kaip aš parašyta knyga. Tam reikia labai daug laiko ir pastangų, atsižvelgiant į tai, kiek laiko šis įsitikinimas egzistuoja, tapęs tarsi šeštuoju islamo ramsčiu ir kurio neleistina aptarinėti ar interpretuoti.
Užtenka pasakyti, kad apie šį savo įsitikinimą paprastai aptariau su vienu Al-Azhar šeichu vos ketvirtį valandos, o jis paskelbė mane netikėliu ir pasakė: „Taigi aš įžengiau į netikėjimo islamo religija etapą.“
Kitas vyras perskaitė pirmuosius du mano knygos „Laukti laiškai“ skyrius ir nerado jokio atsakymo, prieštaraujančio tam, ką parašiau. Tačiau jis nustojo skaityti knygą ir pasakė man: „Nė vienas iš mūsų mokslininkų nepasakė to, ką sakote jūs, o šia knyga aš įžiebsiu nesantaiką tarp musulmonų.“ „Al-Azhar“ absolventas, kuris perskaitė mano knygą, paprašė leisti man diskutuoti per palydovinius kanalus.
Kita moteris, vos perskaičiusi pirmuosius du mano knygos skyrius, įsitikino mano požiūriu ir pasakė, kad aš teisi.
Kai bandžiau pateikti savo knygą leidykloms spausdinti ir platinti, pirmoji leidykla atsisakė ją spausdinti ir platinti dėl jos turinio rimtumo. Tačiau antroji leidykla spausdinimą ir platinimą sutiko palankiai. Tas pats nutiko, kai bandžiau atlikti knygos lingvistinę peržiūrą. Pirmasis lingvistinis recenzentas atsisakė recenzuoti knygą, vos tik trumpai peržvelgęs turinį. Tačiau antrasis lingvistinis recenzentas sutiko su ja dirbti ir ją lingvistiškai peržiūrėjo.
Kalbant apie mano šeimą, savo knygos turinį atskleidžiau tik dviem šeimos nariams. Vieną iš jų mano nuomonė įtikino trumpai paaiškinus knygos turinį ir neperskaičius knygos. Kitas asmuo bijo pagundos ir nenori skaityti knygos, bijodamas būti įtikintas mano nuomone, nes nenori prieštarauti įsitikinimui, kuris tarp musulmonų vyrauja šimtmečius, nepaisant to, kad aš jam pateikiau visus įrodymus ir bandžiau jį įtikinti šešis mėnesius.
Tai visų žmonių, kurie išgirs ir skaitys mano knygą („Lauktos žinutės“), mikrokosmosas. Kai kurie iš jų netikės manimi ir kaltins mane klaidinimu, neskaitę mano knygos. Kai kurie iš jų skaitys mano knygą ir kaltins mane nesantaikos kurstymu. Kai kurie iš jų perskaitys mano knygą ir nepakeis savo nuomonės, kad toliau keliautų su karavanu. Nedaugelis žmonių bus įtikinti mano knyga, perskaitę ją siekdami tiesos.
Ši mano knyga išpildys dalies knygos vizijos ir eilutės {Tad palaukite, nes jie laukia} aiškinimą ta prasme, kad aš baigiau rašyti knygą iki galo, kol ji buvo išspausdinta ir pristatyta bibliotekoms, o liko kitos vizijos dalies, apie pirmojo trečdalio šios knygos skyrių įvykimą ir eilėraščio apie skaidrius dūmus, išsipildymas. Tai nepaisant to, kad nenorėjau tęsti šios knygos rašymo ir tikėjausi, kad jokia leidykla ar spaustuvė nesutiks spausdinti ir platinti mano knygos, bet įvyko tai, ko nesitikėjau, ir mano knyga galiausiai buvo išspausdinta ir bus platinama.
Mergelės Marijos santuokos vizijos aiškinimas taip pat išsipildys reikšmingu mano religinių įsitikinimų pokyčiu per mano gyvenimą, ir dėl to susidursiu su dideliu ir nepakeliamu pasipriešinimu. Tos vizijos aiškinimas išsipildė, ir mane pradėjo kaltinti šventvagyste. Nežinau, kas nutiks, kai mano knyga bus išplatinta.
Mano senelis šeichas Abdel Muttal Al-Saidi susidūrė su daugybe sunkumų dėl Al-Azharo rankose, nes stengėsi pateikti religines idėjas, kurios buvo daug mažiau ribojančios nei tos, kurias aptarsiu savo knygoje „Laukti laiškai“. Nežinau, ar tai, kas man vyksta, yra šeimos tradicija, ar ne. Nė vienas mano senelio šeimos narys nepatyrė nieko panašaus į tai, ką patyriau aš ir ką toliau patirsiu.
Todėl savo knygą „Laukti laiškai“ skiriu savo seneliui šeichui Abdul Muttalui Al-Saidi, su kuriuo troškau būti dabar su manimi, kad galėtų būti šalia manęs, kai susidursiu su panašiais sunkumais, su kuriais susidūrė jis anksčiau.
Visko, ko prašau iš jūsų, ypač iš tų, kurie mane gerai pažįsta,
Neskubėkite manęs teisti, kol neperskaitysite mano knygos nešališkai ir be išankstinių nuostatų. Tai, ką aptarsiu savo knygoje, patvirtins įvykiai, kai įvyks pagrindiniai Valandos ženklai, nesvarbu, ar mūsų laikais, ar mūsų anūkų laikais.
Laukite kito straipsnio, kuriame paaiškinsiu kai kuriuos religinius klausimus, kuriuos aptariau savo knygoje „Laukti laiškai“.
Tamer Badr