Majoras Tameras Badras yra islamo minties, politinių, karinių ir istorinių reikalų rašytojas ir tyrėjas, buvęs Egipto ginkluotųjų pajėgų karininkas. Jis dalyvavo Egipto revoliucijoje ir atliko svarbų vaidmenį vėlesniame revoliuciniame judėjime, užimdamas aiškią poziciją dėl šalyje vykusių politinių įvykių.
Dėl savo politinių pažiūrų ir 17 dienų trukusio sėdimojo protesto Tahrir aikštėje per Mohamedo Mahmoudo įvykius 2011 m. lapkritį, jis buvo persekiojamas saugumo pajėgų ir vėliau Tahrir aikštėje suimtas Egipto karinės žvalgybos narių. Jis buvo teisiamas karo teisme ir metus kalintas Karinės žvalgybos kalėjime, o vėliau karo kalėjime. 2015 m. sausio mėn. jis buvo atleistas iš karinės tarnybos.
Intelektualinėje srityje majoras Tameras Badras yra išleidęs aštuonis leidinius. Jis daugiausia dėmesio skyrė religinių, karinių, istorinių ir politinių klausimų studijoms iš ijtihado perspektyvos, pateikdamas naujų įžvalgų, kurios sukėlė plačias diskusijas intelektualiniuose sluoksniuose. Žymiausia iš šių darbų buvo jo knyga „Lauktos žinutės“, kurioje jis aptarė skirtumą tarp pranašo ir pasiuntinio. Jis teigė, kad pranašas Muhamedas, ramybė ir palaima jam, yra pranašų antspaudas, kaip minima Šventajame Korane, bet nebūtinai Pasiuntinių antspaudas. Savo argumentus jis grindė Korano įrodymų ir hadisų rinkiniu, kurie, jo manymu, patvirtino jo argumentą, todėl knyga sukėlė didelių ginčų tarp jos šalininkų ir priešininkų, ypač tradiciniuose religiniuose sluoksniuose.
Tameras Badras sulaukė plačios kritikos dėl savo intelektualinių teiginių, o jo knyga „Laukti laiškai“ buvo laikoma nukrypimu nuo pagrindinės islamo minties. Nepaisant ginčų, jis toliau tyrinėjo ir rašė religinių ir politinių reformų klausimais, pabrėždamas religinių tekstų perskaitymo, taikant naują metodologiją, atitinkančią šiuolaikinius pokyčius, svarbą.
Be domėjimosi mintimi, Tameras Badras turi reformistinę viziją politinėje sferoje. Jis mano, kad norint sukurti teisingas visuomenes, reikia išsamiai peržiūrėti politines ir religines sistemas bei nutraukti intelektualinę sąstingį, kuris trukdo islamo visuomenių vystymuisi. Nepaisant iššūkių, su kuriais susidūrė, jis ir toliau pristato savo vizijas savo raštuose ir straipsniuose, tikėdamas, kad intelektualinis dialogas yra geriausias būdas pasiekti norimų pokyčių.