2020 m. vasario 4 d.
Nuo savo knygos („Laukiantys laiškai“) išleidimo bendrauju su keturių tipų žmonėmis.
Pirmasis tipas:
Jie yra tie, kurie puola kiekvieną naują idėją. Jų protai uždari ir jie nenori keisti jokių įsitikinimų, su kuriais buvo auklėjami nuo mažens. Jie puola mane vien todėl, kad prieštarauju mokslininkų sutarimui. Jie atsisako skaityti mano knygą ar net ją su manimi aptarinėti. Kai kurie iš jų mane išbraukė iš savo draugų sąrašų. Jiems tinka posakis „Štai ką darė mūsų tėvai“.
Antrasis tipas:
Jie yra atskirų asmenų pasekėjai. Tas, kuris seka tokį ar tokį šeichą, nepriims mano knygos, nebent jo šeichas bus įtikintas mano knyga. Jei jo šeichas bus įtikintas mano knyga, jį įtikins jo šeicho nuomonė, taigi ir mano knyga. Net jei šis tipas perskaitys mano knygą tūkstantį kartų, jo neįtikins įrodymai, kuriuos jam pateikiau iš Korano ir Sunnos. Jo nuomone, jo šeicho nuomonė yra pranašesnė už tai, kas teigiama Korane ir Sunnoje. Šis tipas taip pat mane aršiai puola, ir man sunku įtikinti ir jį. Įtikinti jo šeichą yra lengviau nei įtikinti jį asmeniškai, nes jis atidavė savo protą savo šeichui.
Trečiasis tipas:
Jie sudaro didžiąją daugumą žmonių, kuriuos sutinku. Jie nenori skaityti mano knygos, bijodami, kad ji juos paveiks ir pakeis jų nuomonę. Jie seka paskui mane ir, jei pamato, kad dauguma žmonių, pavyzdžiui, Al-Azharas, sutinka su mano knyga, jų nuomonė iškart pasikeis. Šie žmonės manęs nepuola. Jie labiau panašūs į žiūrovus, laukiančius rungtynių rezultato. Tai žmonės, kuriuos esu sutikęs daugiausiai.
Ketvirtasis tipas:
Tai yra tie keli žmonės, kurie man yra artimiausi, nesvarbu, ar jie viešai skelbia savo paramą man, ar tie, kurie tai slepia. Šie žmonės vadovaujasi savo protu, mąsto savarankiškai ir nelaukia niekieno nuomonės, prieš keisdami savo nuomonę. Jie nebijo, kad jų idėjos ir įsitikinimai pasikeis, kai tik jie perskaitys knygas, kurios prieštarauja jų įsitikinimams. Jie tokie patys kaip aš. Pavyzdžiui, aš skaičiau Torą, Bibliją, knygas apie šiitų ir komunistinius judėjimus bei daugelį kitų sektų, tačiau nepakeičiau savo įsitikinimų ir nebijojau pagundos, kuri mus užkluptų skaitant tokias knygas. Aš vis dar esu sunitų musulmonas, todėl jaučiu, kad ketvirtasis tipas yra žmonės, kurie man yra artimiausi, nesvarbu, ar jie įsitikino mano nuomone po ketvirčio valandos pokalbio su jais, ar perskaitę ištraukas iš mano knygos, ar perskaitę visą mano knygą. Lenkiu prieš juos kepurę ir nuoširdžiai juos sveikinu.
Prie šio straipsnio pridėtas komentaras yra trečiojo tipo pavyzdys, kuris atstovauja daugumai mano apklaustųjų.
Kokiam tipui priklausote?
Pirmasis tipas:
Jie yra tie, kurie puola kiekvieną naują idėją. Jų protai uždari ir jie nenori keisti jokių įsitikinimų, su kuriais buvo auklėjami nuo mažens. Jie puola mane vien todėl, kad prieštarauju mokslininkų sutarimui. Jie atsisako skaityti mano knygą ar net ją su manimi aptarinėti. Kai kurie iš jų mane išbraukė iš savo draugų sąrašų. Jiems tinka posakis „Štai ką darė mūsų tėvai“.
Antrasis tipas:
Jie yra atskirų asmenų pasekėjai. Tas, kuris seka tokį ar tokį šeichą, nepriims mano knygos, nebent jo šeichas bus įtikintas mano knyga. Jei jo šeichas bus įtikintas mano knyga, jį įtikins jo šeicho nuomonė, taigi ir mano knyga. Net jei šis tipas perskaitys mano knygą tūkstantį kartų, jo neįtikins įrodymai, kuriuos jam pateikiau iš Korano ir Sunnos. Jo nuomone, jo šeicho nuomonė yra pranašesnė už tai, kas teigiama Korane ir Sunnoje. Šis tipas taip pat mane aršiai puola, ir man sunku įtikinti ir jį. Įtikinti jo šeichą yra lengviau nei įtikinti jį asmeniškai, nes jis atidavė savo protą savo šeichui.
Trečiasis tipas:
Jie sudaro didžiąją daugumą žmonių, kuriuos sutinku. Jie nenori skaityti mano knygos, bijodami, kad ji juos paveiks ir pakeis jų nuomonę. Jie seka paskui mane ir, jei pamato, kad dauguma žmonių, pavyzdžiui, Al-Azharas, sutinka su mano knyga, jų nuomonė iškart pasikeis. Šie žmonės manęs nepuola. Jie labiau panašūs į žiūrovus, laukiančius rungtynių rezultato. Tai žmonės, kuriuos esu sutikęs daugiausiai.
Ketvirtasis tipas:
Tai yra tie keli žmonės, kurie man yra artimiausi, nesvarbu, ar jie viešai skelbia savo paramą man, ar tie, kurie tai slepia. Šie žmonės vadovaujasi savo protu, mąsto savarankiškai ir nelaukia niekieno nuomonės, prieš keisdami savo nuomonę. Jie nebijo, kad jų idėjos ir įsitikinimai pasikeis, kai tik jie perskaitys knygas, kurios prieštarauja jų įsitikinimams. Jie tokie patys kaip aš. Pavyzdžiui, aš skaičiau Torą, Bibliją, knygas apie šiitų ir komunistinius judėjimus bei daugelį kitų sektų, tačiau nepakeičiau savo įsitikinimų ir nebijojau pagundos, kuri mus užkluptų skaitant tokias knygas. Aš vis dar esu sunitų musulmonas, todėl jaučiu, kad ketvirtasis tipas yra žmonės, kurie man yra artimiausi, nesvarbu, ar jie įsitikino mano nuomone po ketvirčio valandos pokalbio su jais, ar perskaitę ištraukas iš mano knygos, ar perskaitę visą mano knygą. Lenkiu prieš juos kepurę ir nuoširdžiai juos sveikinu.
Prie šio straipsnio pridėtas komentaras yra trečiojo tipo pavyzdys, kuris atstovauja daugumai mano apklaustųjų.
Kokiam tipui priklausote?