Tai mano sapno apie knygos spausdinimo ir labdaros neleistumą aiškinimas.

Dvi vizijos, kurios man papasakojo apie Al-Azharo atsisakymą gauti knygą „Laukti laiškai“ ir apie knygos padovanojimą, išsipildė.

Tuo metu nepublikavau pirmosios vizijos iki galo, nes joje nepaminėjau, kad mačiau, jog knygą PDF formatu išleidau po to, kai Al-Azharas ją atmetė.

Pirmoji vizija, kuri buvo aiški Al-Azharo atsisakymo mano knygai „Laukti laiškai“, buvo 2020 m. vasario 22 d.
Mobiliajame telefone naršydamas „Facebook“ puslapius, sustojau ties Omaro Adeebo laidos vaizdo įrašu, kuriame jis rodė mano knygos viršelio nuotrauką. Jis kritikavo ją ir sakė žiūrovams, kad ne kiekvieną knygos rašytoją reikia skaityti. Tai buvo labai trumpa naujiena, kurią jis parodė savo laidoje, todėl nuėjau pas savo žmoną Nahal į dukterų Judy ir Maryam kambarį, kad ji pažiūrėtų šį vaizdo įrašą.
Scena nuvedė mane į Islamo tyrimų kompleksą, susijusį su „Al-Azhar“, kur darbuotojas pranešė, kad „Al-Azhar“ atmetė mano knygą („Lauktos žinutės“), liepė jos nebespausdinti ir davė pasirašyti lapą informacijai gauti. Supykau ir parašiau ant šio lapo: „Kas neigs Mahdi, tas turės sumokėti už tai“ ir išleidau savo knygą PDF formatu.
Scena nuvedė mane į vietą, kur sėdėjau su vienu iš savo draugų, kuris skaitė mano knygą „Hani Saeed“, ir jis pradėjo mane guosti dėl to, kas nutiko. Šalia manęs stovėjo pupelių vežimėlis, tad nusipirkau iš jo bulvyčių fri, kurios buvo sudėtos į skaidrų plastikinį maišelį. Pradėjau valgyti bulvytes viena be draugo, nes valgiau pirmąjį pakelį bulvyčių fri tame pačiame plastikiniame maišelyje su bulvėmis, kol nustojau valgyti plastikinį maišelį ir valgiau tik bulvytes fri, kol pasisotinau, prieš suvalgydamas pusę pirmojo pakelio. Nusprendžiau likusią dalį parsinešti namo.


Antrasis regėjimas buvo 2020 m. kovo 7 d., praėjus dviem dienoms po antrojo mano knygos leidimo išleidimo, 2020 m. kovo 5 d.
Joje esanti žuvis simbolizavo mano knygą, ir aš ją paaukojau vizijos pabaigoje, išleidus antrąjį knygos leidimą.
Vizija apie žalios žuvies pardavimą ir paaukojimą labdarai 2020 m. kovo 7 d.
Mačiau, kad prekybos centre pardavinėju visokių rūšių žalios žuvies, žinodamas, kad prekybos centre parduodama ir kitų prekių, be žuvies. Tada pridėjau dar vieną kiekį žalios žuvies, kad ji būtų parduodama kartu su likusia mano turima žuvimi, tarsi prekybos centro savininkas būtų tarpininkas tarp manęs ir pirkėjo.
Tada nutiko kai kas, ko gerai neprisimenu, susijusio su mano knyga „Laukimo laiškai“. Prekybos centro savininkas atsiuntė visas mano žuvies atsargas į mano namus, tad nusprendžiau jas paaukoti labdarai.


Abi vizijos išsipildė 2020 m. kovo 23 d., kai nuvykau į Islamo tyrimų kompleksą ir tyrimų darbuotojas pranešė man, kad „Al-Azhar“ atmetė mano knygą ir uždraudė ją spausdinti.


Vadovaudamasis dviem vizijomis ir nedvejodamas, praėjus dienai po Al-Azharo atmetimo ir nelaukdamas, kol bus išparduotas antrasis leidimas, savanoriškai pasisiūliau išleisti knygą PDF formatu. Tai įvyko 2020 m. kovo 24 d.


Pastaba
Vizijos neturi nieko bendra su tuo, kas yra knygoje, o veikiau su mano nurodymu jums išleisti arba padovanoti knygą, arba įteikti mano knygą Al-Azharui, arba informuoti mane apie Al-Azharo atmetimą. Vizijos neturi nieko bendra su knygos turiniu.
Vizija, paskatinusi mane užbaigti rašyti ir išleisti savo knygą „Laukti laiškai“, buvo knygos vizija ir eilutė „Taigi palaukite, jie laukiami“ 2019 m. rugsėjo 17 d. Ta vizija buvo dar prieš man baigiant rašyti knygą ir ją išleisti 2019 m. gruodžio viduryje.


(((((Vizijos neturi nieko bendra su knygos turiniu iš vidaus))))