2020 m. kovo 23 d.
Šiandien, pirmadienį, 2020 m. kovo 23 d., po dviejų mėnesių savo knygos „Laukimo laiškai“ peržiūros apsilankiau Islamo tyrimų komplekse. Mane priėmė vienas iš Islamo tyrimų komplekso darbuotojų, kuris net nebuvo skaitęs mano knygos, ir pranešė, kad Al-Azhar Al-Sharif nepatvirtino mano knygos „Laukimo laiškai“ galutiniu, nekeičiamu sprendimu. Jis paprašė manęs pasirašyti pasižadėjimą nespausdinti knygos nuo šiandien, 2020 m. kovo 23 d., ir būti patenkintam tuo, kas iš knygos buvo išspausdinta ir išplatinta anksčiau. Sutikau su šiuo sprendimu, kaip ir tikėjausi.
Tačiau nesitikėjau, kad knyga su manimi nebuvo aptarta ir kad į ją nebuvo atsakyta Korano ir sunos įrodymais, ir tai tetilpo per pusę puslapio, palyginti su knyga, pilna Korano ir sunos įrodymų, užimančia 400 puslapių.
Be to, savo knygoje neatsižvelgiau į nieką, kas sakytų, kad mūsų Mokytojas Muhammadas yra Pasiuntinių Antspaudas tarp neišmanančiųjų, kaip minėta antrojoje draudimo priežastyje.
Apskritai, nepaisant to, kad mano knyga buvo uždrausta spausdinti neatsakius į tai, kas buvo pasakyta knygoje iš Korano ir Sunnos, ir neaptarus jos su manimi, panašiai kaip gerai žinomame posakyje „Nediskutuok ir nesiginčyk, mano broli“, aš priimu Al-Azharo sprendimą nutraukti mano knygos spausdinimą neatsakius į tai, kas buvo pasakyta mano knygoje, pateikdamas įrodymus. Tačiau su šiuo atsakymu dar labiau įsitikinau, kad einu teisingu keliu, šlovė Dievui, ir jei Dievas duos, tiesa netrukus bus atskleista Dievo, ar man gyvam esant, ar po mirties. Jei Dievas duos, netrukus paskelbsiu atsakymą į tai, kas buvo nurodyta Al-Azharo mano knygos „Laukti laiškai“ draudimo motyvuose.
Garbė Dievui, kad nuraminau savo sąžinę ir pranešiau jums apie žinias, kurias įgijau per Korano ir Sunnos įrodymus. Tegul nuodėmė tų, kurie neleido šioms žinioms pasiekti musulmonų ir kurie meluos apie ateinantį Pasiuntinį, tektų ant tų, kurie neleido man parašyti laukiamų žinių.
Turėtumėte palyginti tai, kas parašyta mano knygoje, su mano knygos uždraudimo priežastimis.
Laukiamos žinutės, kurias rasite anksčiau publikuotose knygos „Laukiančios žinutės“ ištraukose
atnaujinti
Sakinys, neigiantis tai, kas būtinai žinoma iš religijos
Tai minima bet kurioje Korano eilutėje ar bet kuriame Pranašo hadise
Ar šis sakinys yra įtikinamas atsakas į tai, kas teigiama mano knygoje ir joje esančiose Korano eilutėse bei pranašiškose hadisuose, įrodančiuose, kad pasiuntiniai egzistuoja visais laikais ir vietose, ir kad pasiuntinių skaičius nesibaigė ir nesibaigs?
Žinau, kad prieštarauju mokslininkų nuomonei, ir laukiau atsakymo iš Korano ir Sunnos. Nelogiška būtų atsakyti, kad aš neigiu tai, kas iš religijos žinoma iš būtinybės ir kad niekam neleidžiama apie tai diskutuoti ar diskutuoti.
Savo knygoje pateikiau įrodymų iš Korano ir Sunnos, todėl atsakas į mano knygą turėtų būti pagrįstas Koranu ir Sunna, o ne neigiant tai, kas būtinai žinoma iš religijos.
Kur šiame sakinyje logika ir argumentacija?
Ir tau buvo suteikta tik šiek tiek žinių.
Tai, ką pasiekėme žinių srityje, nėra tikslas, kurio neturime viršyti, tol, kol nesugalvojome nieko, kas prieštarautų Koranui ir Sunai.
Tačiau nesitikėjau, kad knyga su manimi nebuvo aptarta ir kad į ją nebuvo atsakyta Korano ir sunos įrodymais, ir tai tetilpo per pusę puslapio, palyginti su knyga, pilna Korano ir sunos įrodymų, užimančia 400 puslapių.
Be to, savo knygoje neatsižvelgiau į nieką, kas sakytų, kad mūsų Mokytojas Muhammadas yra Pasiuntinių Antspaudas tarp neišmanančiųjų, kaip minėta antrojoje draudimo priežastyje.
Apskritai, nepaisant to, kad mano knyga buvo uždrausta spausdinti neatsakius į tai, kas buvo pasakyta knygoje iš Korano ir Sunnos, ir neaptarus jos su manimi, panašiai kaip gerai žinomame posakyje „Nediskutuok ir nesiginčyk, mano broli“, aš priimu Al-Azharo sprendimą nutraukti mano knygos spausdinimą neatsakius į tai, kas buvo pasakyta mano knygoje, pateikdamas įrodymus. Tačiau su šiuo atsakymu dar labiau įsitikinau, kad einu teisingu keliu, šlovė Dievui, ir jei Dievas duos, tiesa netrukus bus atskleista Dievo, ar man gyvam esant, ar po mirties. Jei Dievas duos, netrukus paskelbsiu atsakymą į tai, kas buvo nurodyta Al-Azharo mano knygos „Laukti laiškai“ draudimo motyvuose.
Garbė Dievui, kad nuraminau savo sąžinę ir pranešiau jums apie žinias, kurias įgijau per Korano ir Sunnos įrodymus. Tegul nuodėmė tų, kurie neleido šioms žinioms pasiekti musulmonų ir kurie meluos apie ateinantį Pasiuntinį, tektų ant tų, kurie neleido man parašyti laukiamų žinių.
Turėtumėte palyginti tai, kas parašyta mano knygoje, su mano knygos uždraudimo priežastimis.
Laukiamos žinutės, kurias rasite anksčiau publikuotose knygos „Laukiančios žinutės“ ištraukose
atnaujinti
Sakinys, neigiantis tai, kas būtinai žinoma iš religijos
Tai minima bet kurioje Korano eilutėje ar bet kuriame Pranašo hadise
Ar šis sakinys yra įtikinamas atsakas į tai, kas teigiama mano knygoje ir joje esančiose Korano eilutėse bei pranašiškose hadisuose, įrodančiuose, kad pasiuntiniai egzistuoja visais laikais ir vietose, ir kad pasiuntinių skaičius nesibaigė ir nesibaigs?
Žinau, kad prieštarauju mokslininkų nuomonei, ir laukiau atsakymo iš Korano ir Sunnos. Nelogiška būtų atsakyti, kad aš neigiu tai, kas iš religijos žinoma iš būtinybės ir kad niekam neleidžiama apie tai diskutuoti ar diskutuoti.
Savo knygoje pateikiau įrodymų iš Korano ir Sunnos, todėl atsakas į mano knygą turėtų būti pagrįstas Koranu ir Sunna, o ne neigiant tai, kas būtinai žinoma iš religijos.
Kur šiame sakinyje logika ir argumentacija?
Ir tau buvo suteikta tik šiek tiek žinių.
Tai, ką pasiekėme žinių srityje, nėra tikslas, kurio neturime viršyti, tol, kol nesugalvojome nieko, kas prieštarautų Koranui ir Sunai.
LT 
AR 
EN 
FR 
ES 
PT 
DE 
IT 
PL 
SV 
NB 
FI 
NL 
DA 
CS 
SK 
ET 
LV 
RU 
BE 
UK 
HU 
BG 
RO 
SR 
HR 
BS 
SQ 
EL 
TR 
HE 
ZH 
JA 
KO 
ID 
MS 
VI 
TL 
TH 
MY 
KM 
HI 
UR 
BN 
FA 
PS 
KK 
UZ 
HY 
KA 
TA 
NE 
SI 
SW 
AM