2020 m. gegužės 9 d.
Adhanas Maltoje
Sena patarlė apie žmogų, kuris kalba, duoda patarimą ar pasiūlymą, bet neranda, kas jo išklausytų. Patarlės kilmė siekia kelias istorijas.

Pirmojoje, tiksliausioje istorijoje sakoma, kad patarlė yra arabiška ir paplitusi Tunise, Libane ir Egipte. Malta kadaise buvo arabų musulmonų gyvenama sala, nes 827 m. prasidėjo Maltos islamo užkariavimas. Musulmonų Aghlabidų valdymo laikais, 870 m. valdant aštuntajam Aghlabidų karaliui Abu Abdullah Muhammad ibn al-Aghlab, musulmonai visiškai perėmė Maltos salų kontrolę, o krikščionys pradėjo mokėti duoklę valdančiajai valdžiai mainais už religijos laisvę. 1240 m. Sicilijos karaliaus Frydricho II atstovo Giliberto Abata parašytame pranešime teigiama, kad Maltos ir Howdos salose gyveno 1119 šeimų, įskaitant 836 musulmonų šeimas, 250 krikščionių šeimas ir 33 žydų šeimas. Normanų užkariavimų metu arabų elementas išliko dominuojantis kaip kultūra, kalba ir religija 150 metų, iki XIII a. Po šio laikotarpio krikščionybė išplito po visas Maltos salas, priversdama atsivertusius į islamą atsisakyti savo tikėjimo, ypač jei jie reikalavo visam laikui likti savo Maltos miestuose ir kaimuose. Todėl grįžtant prie populiarios patarlės „Maltoje jis vadina adhaną“, ši patarlė tapo įprasta arabų ir musulmonų šalyse, išreiškiant nuostabą ir susižavėjimą tuo, kad šis asmuo vadina adhaną tarp Maltos krikščionių gyventojų, kurie buvo tapę visiškai krikščionimis.

Antroji istorija: sakoma, kad patarlė siekia britų okupacijos Egipte laikotarpį, kai vargšui jaunuoliui, baigus studijas, buvo sunku rasti darbą, o tai sukėlė jo šeimai sielvartą. Kokia didelė buvo jų viltis mūsų Viešpačiu ir tuo, kad Jis išgelbės juos iš skurdo rato. Nusivylęs neradęs darbo, jis sužinojo, kad kas puola okupaciją, yra ištremiamas į Maltos salą Viduržemio jūroje, o jo šeimai, kol jis nėra, mokamas trisdešimties svarų mėnesinis atlyginimas. Jis nemelavo ir iš tiesų, po virtinės įnirtingų išpuolių prieš britų okupaciją, jam pavyko pasiekti tai, ko norėjo, – jis buvo ištremtas į Maltos salą su garantuota šeimai pensija, kuri ištraukė juos iš skurdo pelkės. Tačiau, kaip sakoma, „O, koks džiaugsmas tai truko neilgai“. Po kelių mėnesių ir okupacinėms pajėgoms atlikus tyrimus, jos išsiaiškino, kad jaunuolis tremtyje neužsiėmė jokia pastebima politine veikla, todėl buvo nuspręsta jį grąžinti į Egiptą. Jam grįžus, šeimai buvo atimtas mėnesinis atlyginimas. Kai po sugrįžimo žmonės jo paklausė: „Ką ten veikei?“ Jis atsakė: „Aš skambinau į adhaną Maltoje!!“ Tuo metu buvo žinoma, kad Maltoje nėra nė vienos mečetės, kol nepaskelbiamas kvietimas maldai... o bažnyčios yra išdėstytos pagal dienų skaičių metuose, o Maltoje netgi yra didžiausios bažnyčios pasaulyje...

Trečia istorija: Pasakojama, kad seniai vienas Magribo šeichas dėl būtinybės buvo priverstas ieškoti pragyvenimo Maltos saloje Viduržemio jūros pakrantėje, priešais Libiją. Atėjus maldos laikui, jis pradėjo šaukti adhaną šalyje, kurią lanko turistai iš viso pasaulio. Jų budrumas truko tik kelias sekundes, bet niekas nekreipė į jį dėmesio. Po savo adhano jis pradėjo atlikti maldos ikmą, bet niekas nesistojo į eilę už jo, todėl jis meldėsi vienas. Vėliau jis suprato, kad jo adhanas nedavė jokios naudos, todėl tęsė meldimąsi, kai atėjo laikas, kol išvyko į savo šalį.

Ketvirtoji istorija: Joje sakoma, kad patarlė yra egiptietiška ir kad Malta buvo atoki sala, esanti izoliuota Viduržemio jūroje prieš atsirandant komunikacijos priemonėms, todėl žmonės tvirtino, kad jos gyventojai negirdėjo iš Egipto sklindančio maldos kvietimo ir nežinojo arabiškų žodžių reikšmių. Todėl šis aprašymas tinka kiekvienam, kuris atlieka tokį veiksmą, kaip veltui švaisto savo pastangas ir laiką.

Mano paskutinis sapno aiškinimas tinka šiam pavyzdžiui. Sapne klausiausi ausies, ir niekas manęs negirdėjo, kol prie manęs nepriėjo vyras ir nepasakė: „Žmonės nepabus.“
Tai taikoma ir mano knygai „Laukimo laiškai“, kurią PDF formatu išleidau visiems. Deja, ją skaitė labai mažai žmonių, o likusieji arba skeptiškai vertina joje pateiktą turinį, arba nenori jos skaityti. Net dauguma tų, kurie perskaitė knygą, per daug gėdijasi prisipažinti ją skaitę, kad kas nors jų neįžeistų ar išjuoktų.
Todėl ir sakiau, kad jaučiuosi lyg būčiau Maltoje.