Kai Jo Eminencijos šeicho Muhammado ibn Saliho al-Uthaymeeno buvo paklausta: „Ar yra skirtumas tarp Pasiuntinio ir Pranašo?“ Jis atsakė: „Taip, mokslininkai sako: Pranašas yra tas, kuriam Dievas apreiškė įstatymą ir neįsakė jam jo perteikti, bet jis veikia pagal jį savo mintyse, nebūdamas įpareigotas jo perteikti.“
Pasiuntinys yra tas, kuriam Dievas apreiškė įstatymą ir įsakė jį perduoti ir įgyvendinti. Kiekvienas Pasiuntinys yra pranašas, bet ne kiekvienas pranašas yra pasiuntinys. Pranašų yra daugiau nei pasiuntinių. Dievas Korane paminėjo kai kuriuos Pasiuntinius, o kitų – ne.

Tačiau šioje fatvoje nukrypau nuo mokslininkų sutarimo, pateikdamas dvi eilutes iš Šventojo Korano.

Visagalis Dievas tarė: (Geros naujienos ir įspėjimo pasiuntiniai, kad žmonija neturėtų ginčų su Dievu po pasiuntinių. Ir Dievas yra Visagalis ir Išmintingas.)
Visagalis Dievas pasakė: „Žmonija buvo viena bendruomenė, tada Dievas atsiuntė pranašus kaip geros naujienos nešėjus ir perspėjėjus, ir su jais Jis atsiuntė tiesos Raštą, kad teistų žmones dėl to, dėl ko jie nesutarė.“
Abi eilutės patvirtina, kad ir pranašas, ir pasiuntinys perteikia tai, kas jiems buvo apreikšta pagal Korano tekstą, ir nė vienam iš jų nėra jokių išimčių. Ar logiška, kad pasiuntiniui ar pranašui būtų apreikštas su žmonėmis susijęs klausimas, o jis jo neperduotų žmonėms?

Taigi, ar aš prieštaravau Koranui ir Sunai, ar prieštaravau mokslininkų sutarimui?
Ar aš tuo neigiu kažką, kas religijoje žinoma iš Korano ir Sunnos, ar aš neigiu kažką, kas religijoje žinoma iš būtinybės, remiantis mokslininkų fatvomis?
Kai fatvos yra aukštesnio rango nei Koranas ir Sunna, aš sveikinu tai, kad, jų požiūriu, aš neigiu kažką, kas iš religijos žinoma iš būtinybės.