Prieš skaitydami šį straipsnį, jei esate musulmonų pasekėjas (tai darė mūsų tėvai), prašome negaišti laiko skaitant šį straipsnį. O jei esate vienas iš tų, kurie kaltina mane kurstant didelį konfliktą tarp musulmonų, kaip šiuo metu propaguojama, tuomet jums nereikia skaityti šio straipsnio, antraip pakeisiu įsitikinimą, su kuriuo augote nuo vaikystės, ir negundysiu jūsų šiuo straipsniu. Šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori apmąstyti ir pagalvoti, yra pasirengę pakeisti savo įsitikinimus, bet bijo arba negali skaityti mano knygos („Laukti laiškai“), arba tiems, kurie nesidomi knygų skaitymu. Apibendrinsiu tik vieną skyrių – skyrių apie dūmus, nors nemėgstu trumpinti to, kas teigiama mano knygoje, nes ši santrumpa neapžvelgs visų mano knygoje pateiktų įrodymų, todėl komentarų ir klausimų, į kuriuos atsakymus rasiu tose dalyse, kurių šiame straipsnyje nepaminėjau. Vis dėlto pasistengsiu sutrumpinti kai kuriuos teiginius skyriuje apie dūmus, kuris yra mano knygoje „Laukti laiškai“. Pradėsiu nuo to, kur pradėjau, ir kaip pasikeitė mano įsitikinimas, kad mūsų Mokytojas Muhammadas, ramybė ir palaima tebūnie jam, yra tik Pranašų Antspaudas, kaip minima Korane ir Sunnoje, o ne Pasiuntinių Antspaudas, kaip tiki dauguma musulmonų. Pradžia buvo Surat Ad-Dukhan, kurią, kaip ir jūs visi, skaičiau daugybę kartų, bet nieko joje nepastebėjau. Tačiau 2019 m. gegužę ją perskaičiau ir ilgam sustojau ties ja, kad apmąstyčiau ir teisingai suprasčiau. Eime su manimi, kartu paskaitykime ir apmąstykime. Visagalis Dievas tarė: {Tada laukite Dienos, kai dangus atneš matomus dūmus, (10) apgaubiančius žmones. Tai skausminga bausmė. (11) Mūsų Viešpatie, pašalink nuo mūsų bausmę; iš tiesų mes esame tikintieji. (12) Kaip jie priims priminimą, kai pas juos ateis aiškus Pasiuntinys? (13) Tada jie nusisuko nuo jo ir tarė: „Pašėlusis mokytojas.“ (14) Iš tiesų, Mes pašalinsime bausmę. Netrukus jūs sugrįšite. (15) Dieną, kai Mes smogsime didžiausią bausmę. Iš tiesų, Mes atkeršysime. (16) [Ad-Dukhanas]
Klausimai, kuriuos tada uždaviau sau ir užduodu jums:
Ar visos šios eilutės kalba apie būsimus įvykius, ar apie praeities įvykius? Jei dūmai atsirado Pranašo (ramybė ir palaiminimas tebūnie jam) laikais, t. y. praeityje, koks likimas laukia hadisų ir Korano eilučių, kuriose dūmai minimi kaip vienas iš pagrindinių Valandos ženklų? Jei šiose eilutėse kalbama apie būsimus įvykius, tai kas yra aiškus pasiuntinys, paminėtas Surat Ad-Dukhan 13 eilutėje? Dabar atidžiai perskaitykite šias eilutes vieną, du ir dešimt kartų, kaip aš jas skaičiau 2019 m. gegužę, ir susiekite jų interpretacijas chronologine tvarka. Tai yra, neinterpretuokite vienos eilutės kaip įvykusios Pranašo (ramybė ir palaiminimas tebūnie jam) eroje, o kitos eilutės kaip įvykusios ateityje. Tai yra, jis visas šias eilutes vieną kartą interpretavo kaip įvykusias praeityje, o kitą kartą – kaip įvykusias ateityje. Ką dabar radai? Jei visas šias eilutes interpretuosite kaip įvykusius praeityje, Pranašo (ramybė ir palaiminimas jam) laikais, susidursite su dviem problemomis: pirmoji yra ta, kad skaidrių dūmų aprašymas netaikomas tam, kas nutiko Kuraišams, o antroji problema yra ta, kad dūmai yra vienas iš pagrindinių Valandos ženklų, kaip minima daugelyje autentiškų pranašiškų hadisų. Tačiau kai interpretuosite visas šias eilutes taip, tarsi jos įvyktų ateityje, susidursite su didele problema, kurią jums bus sunku interpretuoti – eilutės, kurioje minimas aiškus Pasiuntinio egzistavimas, tai yra, to, kuris įspės žmones apie dūmų kančias ir kad žmonės nuo jo nusisuks ir apkaltins jį beprotybe, buvimą. Štai kas visą dieną sukosi mano galvoje ir aš negalėjau užmigti, ir nuo tos dienos pradėjau ieškoti tų eilučių aiškinimo ir radau, kad visi aiškinimo mokslininkai sutarė, jog aiškus pasiuntinys, paminėtas Surat Ad-Dukhan, yra mūsų mokytojas Muhammadas, ramybė ir palaiminimas jam, o jų aiškinimai likusiose šiose eilutėse prieštaravo ir skyrėsi. Mūsų mokytojas Ali ir Ibn Abbas, tebūnie jais Dievas patenkintas, ir nemažai kitų bendražygių sutarė, kad dūmai yra vienas iš pagrindinių Valandos ženklų ir kad ji dar neįvyko, o Ibn Masoudas buvo unikalus ir aprašė dūmus tokius, kokie jie atsirado hadite (taigi juos užklupo metai, kol jie juose žuvo ir valgė negyvą mėsą bei kaulus, o žmogus matė tai, kas yra tarp dangaus ir žemės, kaip dūmų pavidalą). Šis aprašymas netaikomas dūmams, nes šioje suroje jie buvo aprašyti kaip gaubiantys žmones, tai yra, apsupantys juos iš visų pusių, ir tai nėra daiktas. Žiūrovas įsivaizduoja tai kaip Kuraišo sausros metu, o eilutėse šie dūmai aprašyti kaip skausminga kančia, ir šios aprašymo reikšmės Kuraišo žmonėms neatsirado. Todėl visose aiškinimo knygose rasite dūmų eilių aiškinimo konfliktų ir laiko skirtumų. Dabar, mano broli musulmon, skaityk šias eilutes tikėdamas, kad Visagalis Dievas atsiųs naują pasiuntinį, kuris paragins grįžti prie tikrojo islamo ir įspės žmones apie dūmų kančias, pagal Visagalio posakį: „Ir Mes niekada nebaudžiame, kol nesiunčiame pasiuntinio.“ Ką radote? Ar pastebėjote tai, ką aš pastebėjau 2019 m. gegužę?
Dabar leiskite man užduoti jums dar vieną klausimą:
Kokia šios eilutės „Ir Mes niekada nebaudžiame, kol nesiunčiame pasiuntinio“ reikšmė, jei Visagalis Dievas mus nubaudė dūmų bausme, nesiuntęs tarp mūsų pasiuntinio, kuris įspėtų apie Jo bausmę? Palaukit minutėlę, aš žinau, koks jūsų atsakymas į šį klausimą. Pasakysite man, kad mūsų Mokytojas Muhamedas, ramybė ir palaiminimas tebūnie jam, prieš keturiolika amžių perspėjo mus apie dūmų kančią. Argi ne taip?
Tada atsakysiu jums kitu klausimu ir pasakysiu:
Ar kada nors yra nutikę, kad Pasiuntinys anksčiau perspėjo, jog perspės žmones, kurie ateis keturiolika amžių po jo, su Visagalio Dievo bausme? Nojus, Hudas, Salihas ir Mozė (ramybė jiems) perspėjo savo žmones apie Visagalio Dievo bausmę, ir ši bausmė įvyko jų laikais. Mūsų pranašas, mūsų Mokytojas Muhammadas (ramybė ir palaiminimas jam) negali būti atleistas nuo šios taisyklės, nes Šventajame Korane yra eilutė, rodanti, kad ši taisyklė nesikeičia praeityje, dabartyje ar ateityje. Visagalis Dievas pasakė: „Iš tiesų, Mes palaikysime savo pasiuntinius ir tuos, kurie tiki, šio pasaulio gyvenimo metu ir tą dieną, kai liudytojai stos (51).“ Tai yra Visagalio Dievo kelias, kuris nesikeičia. Visagalis Dievas pasakė: „Tai yra tų, kuriuos siuntėme prieš jus iš savo pasiuntinių, kelias, ir jūs nerasite jokių pokyčių Mūsų kelyje.“ (77) Iš šių eilučių mums tampa aišku, kad būtina siųsti pasiuntinį tuo pačiu laikotarpiu, kai žmones ištiks bausmė, ir Dūmų eilutėse nėra jokių šios taisyklės išimčių. Visi šie klausimai buvo pirmieji dalykai, kuriuos sau uždaviau, ir visi šie atsakymai buvo pirmasis įrodymas, kurį radau, kad Visagalis Alachas atsiųs naują Pasiuntinį, kuris nieko nekeis islamo teisėje, bet kvies žmones grįžti į islamą, o jo misija bus perspėti žmones apie dūmų kančias. Nuo tos akimirkos pradėjau savo kelionę, ieškodamas įsitikinimo, kad mūsų Mokytojas Muhammadas ﷺ yra Pasiuntinių Antspaudas, o ne tik Pranašų Antspaudas, kaip minima Korane ir Sunnoje, pagrįstumo. Tyrinėjau skirtumą tarp pranašo ir pasiuntinio ir priėjau prie išvados, kad garsusis principas (kad kiekvienas pasiuntinys yra pranašas, bet ne kiekvienas pranašas yra pasiuntinys) yra klaidingas, kol nesurinkau pakankamai įrodymų iš Korano ir Sunos, kad mūsų Mokytojas Muhammadas yra tik Pranašų Antspaudas, kaip minima Korane ir Sunnoje, o ne Pasiuntinių Antspaudas, kaip tiki dauguma musulmonų.
Štai ir prieiname prie klausimo, kurį man užduoda daugelis
Kodėl dabar kurstote nesantaiką, kai galime apsieiti be jos? Palaukime Mahdi, nes jis mums pasakys, ar jis pasiuntinys, ar ne. Šiuo metu nėra reikalo kurstyti nesantaikos.
Mano atsakymas į šį klausimą užtruko daug mėnesių, per kuriuos sustabdžiau knygos rašymą ir nenorėjau jos publikuoti, kol nusprendžiau atsakyti į jį ir pasakyti „taip“, esu priverstas kurstyti šį maištą dabar ir nepaliksiu jo, kol jis nebus kurstomas, kai pasirodys ateinantis Pasiuntinys, dėl kilnios eilutės: „Kaip jie gali gauti priminimą, kai pas juos atėjo aiškus Pasiuntinys? (13) Tada jie nusisuko nuo jo ir tarė: „Pašėlusis mokytojas.“ (14)“ [Ad-Dukhanas]. Taigi ateinantis Pasiuntinys, nepaisant to, kad yra aiškus, bus žmonių apkaltintas pamišimu, ir viena iš pagrindinių šio kaltinimo priežasčių yra ta, kad jis sakys, jog yra Visagalio Dievo Pasiuntinys. Natūralu, kad jei šis Pasiuntinys pasirodytų mūsų dabartinėje eroje arba mūsų vaikų ar anūkų eroje, musulmonai jį apkaltintų pamišimu dėl šimtmečius tvirtai įsišaknijusio įsitikinimo, kad mūsų Mokytojas Muhamedas yra Pasiuntinių, o ne tik Pranašų Antspaudas, kaip teigiama Korane ir Sunnoje.
Žinau, kad įstojau į pralaimėtą kovą ir ji nebus išspręsta iki ateinančio Pasiuntinio pasirodymo ir dūmų kančios. Tie, kuriuos įtikins mano knyga, bus labai mažai, bet prašau Visagalio Dievo apšviesti jūsų protus ir širdis prieš šio Pasiuntinio pasirodymą, kad nekaltintumėte jo beprotybe ir netaptumėte tarp tų, kuriuos Visagalis Dievas paminėjo šioje kilnioje eilutėje: „Tada jie nusisuko nuo jo ir tarė: „Pašėlusis mokytojas“ (14).“ Taigi įsivaizduokite kartu su manimi, mano musulmonų broli, kad jūs pasiliekate su šiuo įsitikinimu ir jo nekeičiate, o jūsų vaikai ir anūkai paveldi šį klaidingą įsitikinimą, o rezultatas yra tas, kad jūs arba vienas iš jūsų vaikų ir anūkų būsite tarp tų, kurie paminėti Šventajame Korane eilutėje, kuri prilygsta eilutėms, kuriose aprašyti Nojaus žmonės ir kiti pasiuntiniai, kai jie juos neigė. Neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik išleisti tą knygą ir iškęsti išpuolius, kurie būtų nukreipti į mane dėl mūsų vaikų ir anūkų, kad man nereikėtų prisiimti jų naštos, jei jie apkaltintų ateinantį Pasiuntinį beprotybe.
Kas nori pasiekti pilną tiesą, tegul jos ieško pats arba perskaito mano knygą, nes tai jam sutaupys ilgų mėnesių paieškų vargo ir galiausiai jis pasieks tai, ką aš pasiekiau savo knygoje.
Šis straipsnis trumpas, o tiems, kurie nori daugiau įrodymų, mano knygoje yra daug įrodymų.
Prisegu vaizdo įrašą iš savo knygos, kuriame paaiškinamas ryšys tarp skaidraus Pasiuntinio ir skaidrių dūmų, kad žmonėms būtų aišku, jog šioje knygoje neruošiu kelio konkrečiam asmeniui, todėl tikimės, kad jį perskaitysite.