Vienas iš dažniausių komentarų ir žinučių, kurias gaunu

Žinia ir pranašystė buvo nutraukta, todėl po manęs nėra pasiuntinio ar pranašo, bet geroji žinia, musulmono vyro vizija, yra pranašystės dalis.
Pasakotojas: Anas bin Malik | Pasakotojas: Al-Suyuti | Šaltinis: Al-Jami` Al-Saghir
Puslapis arba numeris: 1994 | Hadisų mokslininko sprendimo santrauka: Autentiška

Turėčiau atsakyti į šį komentarą, kurį, jo autoriaus manymu, ignoravau savo knygoje „Lauktos žinutės“, kurioje užsiminiau apie ateinantį pasiuntinį, tarsi būčiau pakankamai kvailas, kad išleistų 400 puslapių knygą ir nepaminėtų tokio hadiso, kokį jis man atnešė, tarsi jis man pateiktų įtikinamą argumentą, paneigiantį tai, kas buvo teigiama mano knygoje.

Ir kad jums būtų aišku, kiek kančių patyriau rašydamas savo knygą, kad ištirčiau kiekvieną smulkmeną, kuri man trukdė atliekant tyrimus šioje knygoje, į šį klausimą atsakysiu tik tuo, kas išdėstyta mano knygoje, ir kad suprastumėte, jog negalėsiu atsakyti į kiekvieną klausimą, užduotą man komentaru ar žinute, kaip jau sakiau, negalėsiu sutrumpinti 400 puslapių kiekvienam draugui, kuris nenori skaityti knygos ir nenori ieškoti tiesos.

Kalbant apie atsakymą į šį klausimą, jį minėjau antrame skyriuje („Pranašų, o ne Pasiuntinių antspaudas“) nuo 48 iki 54 puslapio (7 puslapiai, kurių negalima apibendrinti komentare „Facebook“). Man prireikė daug dienų, kad ištirčiau ir ištirčiau šį hadisą, nes jis yra vienintelis argumentas, kuriuo remiasi teisininkai, norėdami įrodyti, kad Pranašas, telaimina jį Dievas ir suteikia jam ramybę, yra ne tik Pranašų antspaudas, kaip minima Šventajame Korane, bet jie dar pridūrė, kad jis yra Pasiuntinių antspaudas.

Į šio hadiso autentiškumą atsakiau taip:

 Kiek autentiškas hadisas: „Žinia ir pranašystė nutraukta; po manęs nėra jokio pasiuntinio ar pranašo...“?

Tie, kurie tiki principu, kad po mūsų pranašo Muhammado (tebūnie jam ramybė ir palaima) nėra pasiuntinio, laikosi hadiso, kuriame teigiama, kad po jo nėra pasiuntinio, kaip savo Musnad įtraukė imamas Ahmadas, taip pat al-Tirmidhi ir al-Hakimas. Al-Hasanas ibn Muhammadas al-Za'farani mums pasakė, „Affanas ibn Muslimas mums pasakė, „Abd al-Wahidas, tai yra ibn Ziyadas, mums pasakė, al-Mukhtaras ibn Fulfulas mums pasakė, Anasas ibn Malikas (tebūnie juo patenkintas Alachas) mums pasakė: Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir palaima) pasakė: „Žinia ir pranašystė baigėsi, todėl po manęs nėra nei pasiuntinio, nei pranašo.“ Jis pasakė: „Tai buvo sunku žmonėms.“ Jis pasakė: „Bet yra gerų žinių.“ Jie paklausė: „Kas yra gerų žinių?“ Jis atsakė: „Musulmono svajonė, kuri yra pranašystės dalis.“ Al-Tirmidhi pasakė: „Šia tema yra Abu Hurayrah, Hudhayfah ibn Asid, Ibn ‘Abbas, Umm Kurz ir Abu Asid pasakojimai. Jis pasakė: „Tai geras, autentiškas ir retas hadisas iš šios al-Mukhtar ibn Fulful pasakojimų grandinės.“
Patikrinau šio hadiso pasakotojus, kad patvirtinčiau jo autentiškumą, ir radau juos visus patikimus, išskyrus (Al-Mukhtar bin Falfel) ( ), nes jo tapatybę patvirtino daugiau nei vienas imamas, pavyzdžiui, Ahmad bin Hanbal, Abu Hatim Al-Razi, Ahmad bin Saleh Al-Ajli, Al-Mawsili, Al-Dhahabi ir Al-Nasa’i. Abu Dawud apie jį pasakė: (Su juo nėra nieko blogo), o Abu Bakr Al-Bazzar apie jį pasakė: (Jis yra patikimas hadise, ir jie priėmė jo hadisą).
Abu al-Fadl al-Sulaymani paminėjo jį tarp tų, kurie žinomi dėl savo keistų pasakojimų, o Ibn Hajar al-Asqalani apibendrino jo situaciją knygoje „Taqrib al-Tahdhib“ (6524) ir pasakė: (Jis yra teisingas, bet turi keletą klaidų).
Abu Hatimas bin Hibbanas Al-Busti paminėjo jį „Al-Thiqat“ (5/429) ir pasakė: (Jis daro daug klaidų).
Ibn Hajar al-Asqalani knygos „Tahdhib al-Tahdhib“ 10 dalyje jis apie al-Mukhtar bin Falfel rašė: (Aš pasakiau: Likusioje jo kalbos dalyje yra daug klaidų, ir jis buvo paminėtas nuotraukoje, kurią al-Bukhari sustabdė savo liudijimuose, remdamasis Anaso autoritetu, o Ibn Abi Shaybah susiejo tai su Hafs bin Ghiyath autoritetu. Aš paklausiau... apie vergų liudijimus, ir jis pasakė, kad tai leistina. Al-Sulaymani kalbėjo apie jį ir įtraukė jį į keistų dalykų pasakotojų, remdamasis Anaso autoritetu, sąrašą kartu su Iban bin Abi Ayyash ir kitais. Abu Bakr al-Bazzaz sakė, kad jo hadisas yra patikimas, ir jie priėmė jo hadisą.)

Pasakotojų rangai ir lygiai, kaip nurodyta Ibn Hajar al-Asqalani „Taqrib al-Tahdhib“, yra tokie:

1. Kompanionai: Aš tai aiškiai pareiškiu jų garbei.
2. Tas, kuris pabrėžė savo pagyrimą veiksmu: kaip patikimiausias iš žmonių, arba pakartodamas apibūdinimą žodžiu: kaip patikimas, patikimas, arba prasme: kaip patikimas, įsiminęs.
3. Asmuo, kuris apibūdinamas kaip patikimas, kvalifikuotas, patikimas arba teisingas.
4. Tas, kuriam šiek tiek trūksta trečiojo laipsnio, ir tai rodo: teisingas, arba su juo nėra nieko blogo, arba su juo nėra nieko blogo.
5. Asmuo, kuriam yra šiek tiek mažiau nei ketveri metai, ir tai reiškia teisingą žmogų su prasta atmintimi, arba teisingą žmogų, kuris daro klaidas, turi iliuzijų, daro klaidas arba vėliau keičiasi. Tai taip pat apima asmenį, kaltinamą kokia nors naujove, pavyzdžiui, šiizmu, predestinacija, stabmeldyste, Irja' ar šmeižtu, paaiškinant pamokslininko ir kitų asmenų nuomonę.
6. Tas, kuris turi tik mažai hadiso ir nėra įrodymų, kad dėl šios priežasties jo hadiso reikėtų atsisakyti, ir tai rodo formuluotė „priimtinas“, kur jo laikomasi, kitaip hadisas yra silpnas.
7. Tas, apie kurį pasakojo daugiau nei vienas asmuo ir kuris nebuvo dokumentuotas, ir apie kurį vartojamas žodis „paslėptas“ arba „nežinomas“.
8. Jei jame nėra patikimo šaltinio dokumentacijos ir yra silpnumo išraiška, net jei ji nepaaiškinama, ir tai nurodoma žodžiu: silpnas.
9. Jį papasakojo ne daugiau nei vienas asmuo, juo nepasitikėjo, ir jis vadinamas žodžiu: nežinomas.
10. Tas, kuris visiškai nepatikimas ir vis dėlto yra susilpnėjęs dėl trūkumo, ir tai rodo: apleistas, arba apleistas hadisas, arba silpnas hadisas, arba puolęs.
11. Kas buvo apkaltintas melavimu.
12. Kas tai pavadino melu ir prasimanymu?

Al-Mukhtar ibn Falfel laikomas vienu iš penktųjų pranašiškų hadisų pasakotojų klasių, kuriai priklauso ir jaunesni pasekėjai. Jo statusas tarp hadisų žmonių, kritikų ir autentifikavimo mokslininkų, taip pat biografijų mokslo knygose jis laikomas patikimu, tačiau turi tam tikrų klaidų.

Ibn Hajar Fath al-Bari (1/384) rašė: „Kalbant apie klaidas, kartais pasakotojas padaro daug, o kartais mažai. Kai jis apibūdinamas kaip darantis daug klaidų, jis turėtų išnagrinėti tai, ką papasakojo. Jei jis aptinka, kad tai papasakojo jis pats arba kažkas kitas, iš kito pasakojimo, o ne to, kuris aprašytas kaip darantis klaidas, tuomet žinoma, kad remiamasi originaliu hadisu, o ne šia konkrečia pasakojimo grandine. Jei tai aptinkama tik per jo pasakojimo grandinę, tai yra trūkumas, dėl kurio reikia dvejoti sprendžiant dėl tokio pobūdžio turinio autentiškumo, o Sahih nieko panašaus nėra, šlovė Alachui.“ O kai apibūdinama, kad jame yra mažai klaidų, kaip sakoma: „Jis turi prastą atmintį, jo pirmosios klaidos yra jo trūkumai“ arba „Jis turi keistų dalykų“ ir kitais panašiais posakiais: tada sprendimas dėl jo yra toks pat, kaip ir dėl ankstesnio.“
Šeichas Al-Albani, kuris patvirtino Al-Mukhtaro bin Falfelo hadiso autentiškumą, „Da’if Sunan Abi Dawud“ (2/272) pasakotojo biografijoje rašė: „Al-Hafizas pasakė: (Jis patikimas, bet turi keletą klaidų). Aš pasakiau: Taigi, tokio žmogaus kaip jis hadisas gali būti laikomas geru, jei jis jam neprieštarauja.“
Šeichas Al-Albani „As-Silsilah As-Saheehah“ (6/216) rašė: „Jį perdavė tik Imranas bin Uyaynah, ir jo atmintis yra šiek tiek kritikuojama. Al-Hafizas tai nurodė sakydamas: (Jis yra patikimas, bet turi keletą klaidų); todėl jo hadiso autentiškumo patvirtinimas nėra priimtinas, ir jam pakanka jį patobulinti, jei jis jam neprieštarauja.“

Išskyrus šį paminėtą hadisą, kuriame yra nesutarimų objektas („Po manęs nėra pasiuntinio“), kurį perdavė Al-Mukhtar bin Falfel, jį perdavė bendražygių grupė dėl pranašystės išimties, nesiunčiant sapnų hadisų. Šis hadisas yra mutavatir ir turi keletą aspektų bei formuluočių, kuriose nėra frazės („Po manęs nėra pasiuntinio“), įskaitant šiuos perdavimus:

1. Imamas Al-Bukhari, tebūnie jam Dievas pasigailėjęs, savo Sahih'e, remiantis Abu Hurairah, tebūnie juo Dievas patenkintas, sakė: „Girdėjau Dievo Pasiuntinį, tebūnie jam Dievas palaimintas ir suteiktas ramybė, sakant: „Iš pranašystės nieko nebelieka, išskyrus geras žinias.“ Jie atsakė: „Kas yra geros žinios?“ Jis atsakė: „Geras sapnas.“
Tegul Dievas jam pasigaili, jis įtraukė į „Al-Muwatta“ skyrių su žodžiais: „Kai jis baigdavo pietų maldą, jis sakydavo: „Ar kas nors iš jūsų praeitą naktį matėte sapną? ... ?“ Ir jis sakydavo: „Po manęs iš pranašystės neliks nieko, išskyrus teisųjį sapną.““
Tai perpasakojo Imamas Ahmadas savo „Musnad“, Abu Dawoodas ir Al-Hakimas savo „Mustadrak“, visi jie, remiantis Maliko autoritetu.
2. Imamas Ahmadas įtraukė į savo Musnadą, o imamas musulmonas – į savo Sahihą iš Ibn Abbaso, tebūnie juo Dievas patenkintas, hadiso, kuris pasakė: „Dievo Pasiuntinys, tebūnie juo Dievas palaimintas ir suteiktas jam ramybė, pakėlė uždangą, kai žmonės stovėjo eilėmis už Abu Bakro, ir tarė: „O žmonės, iš gerosios pranašystės naujienos lieka tik teisinga vizija, kurią mato musulmonas arba kuri jam yra matoma...“
Musulmono pasakojime, kuriame sakoma: „Dievo pasiuntinys, telaimina jį Dievas ir suteikia jam ramybę, nuėmė šydą“, kai jo galva buvo sutvarstyta ligos, nuo kurios jis mirė, metu, ir jis paklausė: „O Dieve, ar aš perdaviau žinią?“ Tris kartus: „Iš gerosios pranašystės naujienos lieka tik regėjimas, kurį mato teisusis tarnas arba kuris jam yra matomas...“
Tai papasakojo Abd al-Razzaqas savo filmuose „Musannaf“, Ibn Abi Shaybah, Abu Dawud, al-Nasa’i, al-Darimi, Ibn Majah, Ibn Khuzaymah, Ibn Hibban ir al-Bayhaqi.
3. Imamas Ahmadas, tebūnie jam Dievas pasigailėjęs, įtrauktas į jo Musnadą, ir jo sūnus Abdullah, įtrauktas į Zawa’id al-Musnadą, remiantis Aišos įgaliojimu, tebūnie Dievas ja patenkintas, kad pranašas, tebūnie Dievas jį palaiminęs ir suteikęs jam ramybę, pasakė: „Po manęs iš pranašystės neliks nieko, išskyrus geras žinias.“ Jie paklausė: „Kas yra geros žinios?“ Jis atsakė: „Geras sapnas, kurį žmogus mato arba kuris jam yra matomas.“
4. Imamas Ahmadas savo Musnad ir Al-Tabarani įtraukė Abu Al-Tayyibo (tebūnie juo patenkintas Alachas) autoritetą, kuris sakė: „Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir palaiminimas) pasakė: „Po manęs nėra jokios pranašystės, išskyrus geras žinias.“ Buvo pasakyta: „Kas yra geros žinios, o Alacho Pasiuntiny?“ Jis atsakė: „Geras sapnas“ arba: „Teisingas sapnas.“
5. Al-Tabarani ir Al-Bazzaras, remdamiesi Hudhayfah ibn Asid (tebūnie juo patenkintas Alachas), pasakojo: „Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir palaiminimas) tarė: „Aš išėjau, ir po manęs nėra jokios pranašystės, išskyrus geras žinias.“ Buvo pasakyta: „Kas yra geros žinios?“ Jis atsakė: „Teisus sapnas, kurį mato teisus žmogus arba kuris jam yra matomas.“
6. Imamas Ahmadas, Al-Darimi ir Ibn Majah, remdamiesi Umm Kurz Al-Kaabiyyah, tebūnie ja Dievas patenkintas, pasakojo, kad Pranašas, tebūnie Dievas jį palaiminęs ir suteikęs jam ramybę, pasakė: „Gerosios naujienos praėjo, bet geros naujienos liko.“
7. Imamas Malikas, remdamasis Zaydo ibn Aslamo ir Ata’ ibn Yasaro (tebūnie juo patenkintas Alachas) pasakojimu iš Al-Muwatta’, pasakojo, kad Alacho Pasiuntinys (ramybė ir palaima jam) pasakė: „Po manęs neliks nieko iš pranašysčių, išskyrus geras žinias.“ Jie paklausė: „Kas yra geros žinios, o Alacho Pasiuntiny?“ Jis atsakė: „Teisus sapnas, kurį mato doras žmogus arba kuris jam yra matomas, yra viena iš keturiasdešimt šešių pranašystės dalių.“ Tai mursalo hadisas su patikima perdavimo grandine.
Be to, hadisai, kuriuose aptariami sapnai, kurie yra pranašystės dalis, labai skiriasi formuluotėmis. Kai kurie pasakojimai sapnus apibrėžia kaip vieną iš dvidešimt penkių pranašystės dalių, o kiti – kaip vieną iš septyniasdešimt šešių dalių. Yra daug hadisų ir skirtingų skaičių tarp šių dviejų pasakojimų. Nagrinėdami hadisus, kuriuose aptariami sapnai, randame skaičių skirtumų. Pavyzdžiui, kai kuriuose pasakojimuose teigiama: „Geras sapnas iš teisaus žmogaus yra viena iš keturiasdešimt šešių pranašystės dalių“ [Bukhari: 6983]. Kitame pasakojime teigiama: „Teisus sapnas yra viena iš septyniasdešimties pranašystės dalių“ [Muslim: 2265]. Dar kitame pasakojime teigiama: „Musulmono sapnas yra viena iš keturiasdešimt penkių pranašystės dalių“ [Muslim: 2263]. Yra daug kitų pasakojimų, kuriuose minimi skirtingi šios pranašystės dalies skaičiai.

Reaguodami į kilnų hadisą, kuriame Pranašas (ramybė ir palaima jam) pasakė: „Po manęs nebus pasiuntinio“, kreipiamės į terminologijos mokslininkų nuomonę. Jie suskirstė mutawatir hadisą į: žodinį mutawatir, kurio formuluotė yra mutawatir, ir semantinį mutawatir, kurio reikšmė yra mutawatir.

1. Žodinis dažnis: tai, kas buvo pakartota žodžiais ir prasme.

Pavyzdys: „Kas sąmoningai meluoja apie mane, tegul sėdi pragare.“ Papasakojo al-Bukhari (107), Muslim (3), Abu Dawud (3651), al-Tirmidhi (2661), Ibn Majah (30, 37) ir Ahmad (2/159). Šį hadisą papasakojo daugiau nei septyniasdešimt du bendražygiai, o iš jų – didelė grupė, kurios neįmanoma suskaičiuoti.

2. Semantinis dažnis: tai atvejis, kai pasakotojai sutarė dėl bendros reikšmės, tačiau hadiso formuluotės skyrėsi.

Pavyzdys: užtarimo hadisas, kurio reikšmė ta pati, bet formuluotė kitokia, ir tas pats pasakytina apie kojinių šluostymo hadisą.

O dabar, mano broli musulmone, kartu su manimi pritaikysime šią taisyklę anksčiau minėtiems hadisams apie vizijas, kad nustatytume, ar juose yra žodinis ir semantinis nuoseklumas. Ir kiek frazė „Po manęs nebus pasiuntinio“ teisinga likusių hadisų atžvilgiu?

1. Visi šie hadisai turi moralinę perdavimo grandinę ir sutaria, kad vizijos yra pranašystės dalis, o tai be jokios abejonės įrodo jų autentiškumą.
2. Daugumoje šių hadisų dažnai vartojama formuluotė, kad iš pranašystės neliks nieko, išskyrus gerąją naujieną, ir tai taip pat rodo jos autentiškumą.
3. Hadisai apie vizijas skyrėsi dėl pranašystės dalių skaičiaus, tačiau visi sutarė, kad vizijos yra pranašystės dalis, ir tai tiesa, ir dėl to nėra jokių abejonių. Tačiau skirtumas buvo nustatant šią dalį konkrečiu mastu, ir šis skirtumas yra neefektyvus ir mūsų čia nedomina. Ar vizija yra septyniasdešimties pranašystės dalių, ar keturiasdešimt šešių pranašystės dalių dalis, mums visiškai nepadės. Yra žinoma, kad jei hadisai skiriasi savo formuluotėmis ir kai kurie iš jų pranoksta kitus, bet visi sutampa turiniu, tada jie laikomi mutawatir prasme, o ne žodžiu.
4. Ankstesniuose hadisuose yra žodinis pakartojimas, kad Pranašas (ramybė ir palaima jam) yra vienintelis Pranašų Antspaudas, ir tai atitinka aiškų tekstą Šventajame Korane, todėl nėra vietos jokiam musulmonui ginčytis šiuo klausimu.
5. Frazėje („Po manęs nėra pasiuntinio“), paminėtoje vieninteliame hadise, kurį cituoja tie, kurie tiki, kad Pranašas (ramybė ir palaima jam) yra Pasiuntinių Antspaudas, nėra jokio žodinio ar semantinio pasikartojimo. Ši frazė yra papildymas to, kas buvo paminėta kituose hadisuose, todėl ji nėra žodiškai ar semantiškai pasikartojanti, kaip skaitėte ankstesniuose hadisuose. Ar ši frazė, kuri nėra žodiškai ar semantiškai pasikartojanti ir prieštarauja daugeliui Korano ir Sunnos tekstų, kaip minėjome anksčiau, nusipelno, kad mes iš jos išeitume su pavojingu įsitikinimu, kad Pranašas (ramybė ir palaima jam) yra Pasiuntinių Antspaudas? Ar mokslininkai supranta šios fatvos, paremtos vienu hadisu, kurio pasakotojai abejoja, pavojingumo mastą ir dėl kurios mūsų palikuonys patirs didelį sielvartą, jei Visagalis Dievas laikų pabaigoje atsiųs jiems pasiuntinį, kad perspėtų juos apie griežtą bausmę?
6. Kaip jau minėjau anksčiau, minėto hadiso, kuriame yra frazė („Po manęs nėra pasiuntinio“), perdavimo grandinėje yra (Al-Mukhtar bin Falful), apie kurį Ibn Hajar Al-Asqalani sakė, kad jis yra teisingas, bet turėjo keletą klaidų, o Abu Al-Fadl Al-Sulaymani paminėjo jį tarp tų, kurie žinomi dėl savo nepriimtinų hadisų, o Abu Hatim Al-Basti paminėjo jį ir pasakė: „Jis daro daug klaidų“. Tad kaip galime sukurti pagrindinę fatvą, pagrįstą vien šiuo hadisu, kuriame sakoma, kad Pranašas ﷺ yra Pasiuntinių Antspaudas...?! Ar šiandienos musulmonų mokslininkai prisiims musulmonų, kurie meluos apie ateinantį pasiuntinį, naštą, nes jie atkakliai laikosi savo fatvos, kai jiems paaiškės tiesa...? Ir ar ankstesnių mokslininkų, kurie cituoja savo fatvas ir toliau jas kartoja be tyrimo iki šiol, fatvos užtars juos?

Citatos pabaiga
Tikiuosi, atleisite, kad po to neatsakiau į jūsų klausimus apie knygos turinį, nes kiekvienam atsakymui gauti prireiks daug laiko, o atsakymai į visus jūsų klausimus yra knygoje tiems, kurie nori pasiekti tiesą.