Apytikslis mirusiųjų ir mirštančiųjų skaičius Valandos ženklų metu

Niujorko universiteto geologas Mike'as Rampino ir Ilinojaus universiteto antropologas Stanley Ambrose'as mano, kad paskutinė žmonijos patirta populiacijos kliūtis buvo didžiulio Tobos ugnikalnio išsiveržimo pasekmė. Jie mano, kad sąlygos po šio išsiveržimo buvo panašios į tas, kurios susidarė po plataus masto branduolinio karo, tik be radiacijos. Milijardai tonų sieros rūgšties, pakilusios į stratosferą po Tobos katastrofos, keletą metų panardino pasaulį į tamsą ir šaltį, o fotosintezė galėjo sulėtėti iki beveik sustojimo, sunaikindama maisto šaltinius tiek žmonėms, tiek jais mintančiai gyvūnijai. Atėjus vulkaninei žiemai, mūsų protėviai badavo ir žuvo, o jų skaičius palaipsniui mažėjo. Jie galėjo būti saugomose teritorijose (dėl geografinių ar klimato priežasčių).
Vienas blogiausių dalykų, pasakytų apie šią katastrofą, yra tai, kad maždaug 20 000 metų visoje planetoje gyveno tik keli tūkstančiai žmonių. Tai reiškia, kad mūsų rūšis buvo ant išnykimo ribos. Jei tai tiesa, tai reiškia, kad mūsų protėviai dabar buvo tokie pat nykstantys kaip baltasis raganosis ar didžioji panda. Nepaisant visų sunkumų, atrodo, kad mūsų rūšies likučiai sėkmingai kovojo už išlikimą po Tobos katastrofos ir ledynmečio pradžios. Mūsų gyventojų skaičius dabar siekia maždaug septynis su puse milijardo (vienas milijardas lygus tūkstančiui milijonų), įskaitant apie 1,8 milijardo musulmonų. Šis procentas sudaro ketvirtadalį dabartinio pasaulio gyventojų. Norėdami apskaičiuoti mirčių skaičių po penkių didžiulių stichinių nelaimių (pvz., Tobos superugnikalnio išsiveržimo), kurios smogs planetai, pirmiausia turime apskaičiuoti dabartinį pasaulio gyventojų skaičių.

Pasaulio gyventojų skaičius dabar:

Remiantis Jungtinių Tautų skaičiavimais, 2020 m. pasaulio gyventojų skaičius pasieks daugiau nei septynis su puse milijardo žmonių, o tikimasi, kad per ateinančius trisdešimt metų pasaulio gyventojų skaičius padidės dviem milijardais žmonių. Tai reiškia, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius padidės nuo 7,7 milijardo iki 9,7 milijardo, o iki 2100 m. pasieks 11 milijardų. 61% pasaulio gyventojų gyvena Azijoje (4,7 milijardo žmonių), 17 procentų – Afrikoje (1,3 milijardo žmonių), 10 procentų – Europoje (750 milijonų žmonių), 8 procentai – Lotynų Amerikoje ir Karibuose (650 milijonų žmonių), o likę 5 procentai – Šiaurės Amerikoje (370 milijonų žmonių) ir Okeanijoje (43 milijonai žmonių). Kinija (1,44 milijardo žmonių) ir Indija (1,39 milijardo žmonių) išlieka didžiausiomis pasaulio šalimis.
7,7 milijardo pasaulio gyventojų dabar gyvena 148,9 milijono kvadratinių kilometrų sausumos plote – išorinėje Žemės plutos dalyje, nepadengtoje vandeniu.

Čia prieiname prie gyvenamosios erdvės, kurioje galiausiai išgyvens žmonių rasė – Levanto:
Levanto sritis, kuriai šiuo metu priklauso keturios šalys: Libanas, Palestina, Sirija ir Jordanija, bei kai kurie iš jų žemių susiformavę regionai, tokie kaip: šiauriniai Sirijos regionai, priklausantys Turkijai, Sinajaus dykuma Egipte, Al Džaufo ir Tabuko regionai, priklausantys Saudo Arabijai, ir Mosulo miestas, priklausantis Irakui – visa ši teritorija neviršija daugiausiai apie 500 tūkstančių kvadratinių kilometrų, o gyventojų skaičius neviršija daugiausiai šimto milijonų žmonių.
Šioje pačioje teritorijoje ir tie patys gamtos ištekliai gyvens paskutinės žmonijos kartos iki Teismo dienos. Tai vienintelė vieta, tinkama savarankiškam gamtos išteklių tiekimui, o tai reiškia, kad nereikia to, kas dabar vadinama importu iš užsienio. Žmonės, kurie laikuose gyvens Levante, visiškai priklausys nuo gamtos išteklių, įskaitant vandenį, žemės ūkį, kasybą ir visus kitus išteklius, kurių žmonėms reikia gyvybei.

Dabar kyla klausimas: ar Levante gali tilpti septyni milijardai žmonių be išorinio pasaulio pagalbos?

Žinoma, atsakymas bus neigiamas. Dabartinis Levanto gyventojų skaičius, kurį nustatėme – apie 100 milijonų žmonių, dalį savo įvairių išteklių importuoja iš skirtingų pasaulio šalių. Tačiau šiek tiek viršysime šį skaičių ir savavališkai teigsime, kad Levantas galėtų sutalpinti 500 milijonų žmonių maždaug 500 kvadratinių kilometrų plote. Tai reiškia, kad gyventojų tankumas bus maždaug 100 žmonių kvadratiniame kilometre. Tai viršija tankiai apgyvendintos šalies, turinčios mažai išteklių, pavyzdžiui, Bangladešo, gyventojų tankumą.

Tai yra apytikslis likusių pasaulio gyventojų skaičius po penkių didžiulių stichinių nelaimių ir nežinomo skaičiaus vidutinių ir mažų stichinių nelaimių. Jei dabar prasideda atgalinis skaičiavimas iki Valandos ženklų, o pasaulio gyventojų skaičius dabar siekia apie septynis su puse milijardo žmonių, tai, remiantis moksliniais skaičiavimais, ir Dievas geriausiai težino, po mažiausiai trijų šimtmečių gyventojų skaičius pasieks maždaug penkis šimtus milijonų žmonių.

Dabar kyla klausimas: kur yra likę septyni milijardai žmonių?

Atsakymas: Jie yra tarp mirusiųjų ir mirštančių dėl iš eilės vykusių stichinių nelaimių, kurios truko ne trumpiau kaip maždaug tris šimtmečius...!

Gerbiamas skaitytojau, ar suprantate mano paminėtą skaičių? Tai maždaug septyni milijardai žmonių, tai reiškia, kad šis skaičius maždaug septynis kartus viršija Indijos gyventojų skaičių. Visi jie bus priskaičiuoti prie mirusiųjų ir mirštančių per tris ar daugiau šimtmečių, o Žemės planetoje liks ne daugiau kaip 500 milijonų gyvų žmonių, nes jie gyvens ne didesnėje kaip 500 tūkstančių kvadratinių kilometrų plote Levante. Šis skaičius yra perdėtas, nes Levantas su savo ištekliais, vandeniu ir ūkiais nesutalpins pusės milijardo žmonių. Tačiau aš nustatau šį skaičių, kuris yra didžiausias, kokį gali įsivaizduoti žmogaus protas, kad galiausiai galėčiau prieiti prie išvados, jog septyni milijardai žmonių bus priskaičiuoti prie mirusiųjų, dingusiųjų ir mirštančių per mažiausiai tris šimtmečius. Tai būtų tuo atveju, jei dabar būtume 2020 metais ir per didįjį suspaudimą, kurio pabaigoje pasirodys Mahdi. Todėl to suspaudimo pabaigoje išsiveržs didžiulis ugnikalnis, sukeldamas dūmus. Jei atgalinio skaičiavimo iki Valandos ženklų laikas skirsis ir tie įvykiai prasidės, pavyzdžiui, 2050 metais, liks tie patys skaičiai, kuriuos minėjome kaip išlikusius gyvus Levante, tai yra, daugiausia apie pusę milijardo žmonių. Tačiau žuvusiųjų ir mirštančių Valandos ženklų laikotarpiu skaičius tada skirsis ir pasieks maždaug devynis milijardus žmonių. Tačiau jei atgalinis skaičiavimas iki Valandos ženklų prasidės nuo 2100 metų, žuvusiųjų ir mirštančių skaičius pasieks maždaug vienuolika milijardų žmonių. Taigi, mano mieli skaitytojai, galite įvertinti žuvusiųjų ir mirštančių skaičių bet kuriuo metu, kai prasidės pirmoji didelė nelaimė, t. y. akivaizdūs dūmai, iki paskutinės iš šių milžiniškų nelaimių, t. y. Adeno ugnikalnio išsiveržimo.

Gerbiamas skaitytojau, atlikime reikiamus skaičiavimus, kad apytiksliai įvertintume žmonių mirčių skaičių po kiekvienos iš penkių stichinių nelaimių (pirmojo superugnikalnio, griūties Rytuose, griūties Vakaruose, griūties Arabijos pusiasalyje ir Adeno ugnikalnio). Pamatysite didžiulį mirčių skaičių, kurį sunku įsivaizduoti. Nėra jokio amerikiečių mokslinės fantastikos filmo, kuriame būtų vaizduojamos panašios nelaimės, kaip šios stichinės nelaimės, apie kurias kalbėjome šioje knygoje, išskyrus vieną amerikiečių filmą, kuriame šios nelaimės įsivaizduojamos apytiksliai, tai yra 2009 m. sukurtas filmas (2012 m.).
Minėtas mirusiųjų skaičius, kuris pasieks milijardus žmonių, veda mus prie Al-Bukhari savo Sahih perpasakoto hadiso iš Awf bin Maliko hadiso, tebūnie Dievas juo patenkintas. Jis pasakė: „Aš atėjau pas Pranašą, ramybė ir palaiminimas jam, per Tabuko mūšį, kai jis buvo odinėje palapinėje, ir pasakė: „Suskaičiuokite šešis dalykus iki Valandos: mano mirtį, tada Jeruzalės užkariavimą, tada mirtį, kuri jus užvaldys kaip avių metimas, tada turtų gausą, kol žmogui duodamas šimtas dinarų ir jis liks nepatenkintas, tada...“ Įvyks suspaudimas, kuris nepaliks nė vieno arabų namų ūkio neįeinant į jį. Tada tarp jūsų ir Banu al-Asfar bus paliaubos, bet jie jus išduos ir ateis pas jus su aštuoniasdešimčia vėliavų, po kiekviena vėliava dvylika tūkstančių. Mokslininkai aiškino posakį „mirtys jus pasiims kaip avių metimas“ kaip plačiai paplitusį mirtį, kuri yra epidemija, kilusi Omaro bin Al-Khattabo, tebūnie Dievas juo patenkintas, laikais po Jeruzalės užkariavimo (16 m. po Kr.), kai 18 m. po Kr. Levanto žemėje išplito maras ir mirė daug žmonių, tarp musulmonų – dvidešimt penki tūkstančiai vyrų. Dėl jo mirė ir Kompanionų lyderių grupės, įskaitant Muadh bin Jabal, Abu Ubaidah, Shurahbil bin Hasana, Al-Fadl bin Al-Abbas bin Abdul Muttalib ir kitus, tebūnie Dievas jais visais patenkintas.

Bet aš jums sakau, apytiksliai suskaičiavus žuvusiųjų, dingusiųjų ir mirusiųjų Valandos ženklų metu skaičių, kad šio hadiso aiškinimas taikomas tam, kas įvyks vėliau ir dar neįvyko. Dvidešimt penki tūkstančiai žuvusiųjų toje epidemijoje yra nereikšmingas skaičius, palyginti su maždaug septyniais milijardais žmonių, kurie mirs Valandos ženklų metu. Be to, Pranašo aprašymas ligos, kuri sukels šią mirtį, kuri yra „kaip avių čiaudulys“, yra liga, kuri kankina gyvūnus, sukeldama kažką tekančio iš jų nosies ir sukeldama staigią mirtį. Šis palyginimas yra panašus į simptomus, kuriuos sukels matomi dūmai, atsirandantys dėl didžiulio ugnikalnio išsiveržimo, ir Dievas geriausiai žino.

Argi nevertas Visagalio Alachas siųsti Pasiuntinį Žemės gyventojams, kurių yra maždaug septyni su puse milijardo, kad perspėtų juos apie Savo bausmę, kol ji juos neištiks, pagal Jo žodžius Surat Al-Isra: „Kas vadovaujasi teisingu keliu, tas vadovaujasi tik savo paties naudai, o kas nuklysta, tas nuklysta tik savo paties nenaudai. Ir joks naštos nešėjas neneš kito naštos, ir Mes niekada nebaudžiame, kol nesiunčiame Pasiuntinio.“?

(Citatos iš „Lauktų laiškų“ devyniolikto skyriaus dalies pabaiga)