„Nėra jokio atotrūkio tarp kalbų apie islamą ir pilietinę valstybę, apie islamą ir pilietybę, apie islamą ir nuomonės bei įsitikinimų laisvę. Tie, kurie mano, kad islamas ir visos šios modernios idėjos yra nesuprantamos, patys nesupranta islamo tiesos ir neskaito pranašo (ramybė ir palaima jam) ir jo kilnių bendražygių (tebūnie Dievas jais patenkintas) istorijos teisingai ar teisingai. Štai kodėl valstybė islame turi savo išskirtinius bruožus, lygiai taip pat, kaip ir valdymo sistema islame turi savo pagrindus: tarnystę Dievui, teisingumą, konsultacijas ir jų įsipareigojimus, lygybę, paklusnumą valdžioje esantiems asmenims, pareigą patarti valdžioje esantiems asmenims, valdovo ar ganytojo atsakomybę ir jo paklusnumą teismų ir tautos priežiūrai, tautos politinę vienybę, teisių ir pareigų garantiją bei laisvę. Šie pamatai yra islamo sistemos pagrindas ir geriausiai išreiškia jos unikalumą.“

Iš Tamer Badr knygos „Ganytojo ir bandos charakteristikos“