mėnulio skilimas Visagalis Dievas tarė: „Artėjo Valanda, ir mėnulis perskilo (1). Ir jei jie pamato ženklą, jie nusisuka ir sako: „Nuolatinė magija.“ (2) Ir jie neigia ir seka savo troškimais. Ir kiekvienas reikalas yra [nulemtas]. (3)“ [Surat Al-Qamar]
Kai kurie draugai mane kritikavo, nes savo knygoje paminėjau, kad mėnulis neskilo mūsų Mokytojo Muhammado (SAW) eroje, kaip įprasta manyti. Aš taip pat tikėjausi šios kritikos ir paminėjau daug įrodymų, įrodančių, kad Mėnulio skilimas anksčiau neįvyko, bet įvyks ateityje, ir greičiausiai tai bus įspėjamasis ženklas prieš dūmų kančias, o Pasiuntinys, kurio eroje įvyks šis ženklas, bus apkaltintas magu ir diskredituotas už tvirtą įsitikinimą, kurį minėjome anksčiau, kad mūsų Mokytojas Muhammadas (SAW) yra Pasiuntinių Antspaudas.
Svarbu tai, kad pripažįstu, jog šiuo klausimu nesutikau su daugumos mokslininkų nuomone, o ne su bendru mokslininkų sutarimu. Yra labai mažai mokslininkų, kurie taip pat pasakė tai, ką sakiau aš, įskaitant, pavyzdžiui, dr. Mustafą Mahmoudą jo garsiojoje laidoje („Mokslas ir tikėjimas“). Žiūrėkite šį vaizdo įrašą. https://www.youtube.com/watch?v=Jlg4wa6euRs
Šeichas Al-Ghazali taip pat apibendrina tai, ką pristačiau savo knygoje („Laukti laiškai“), kur šeichas Al-Ghazali knygoje („Kelias iš čia“) sakė: „...ir žinokite, kad tarp musulmonų mąstytojų ir jų religijos aiškintojų yra tokių, kurie mėnulio skilimą laiko vienu iš Valandos ženklų, ir kad tarp teologų yra tokių, kurie dvejoja dėl atskirų pranešimų, kaip sakė Ibrahimas al-Nazzamas: „Mėnulis skilsta ne tik dėl Ibn Masoudo“, o Ibn Masoudas yra tas, iš kurio buvo perpasakotas minėtas hadisas.“ Kas nors man galėtų pasakyti: kaip tu gali būti toks atlaidus tokiam autentiškam hadisui?! Atsakau: atmesti hadisą, pagrįstą vien užgaidomis, yra nederamas mokslininko elgesys. Mūsų ankstyvieji imamai atmetė autentiškus hadisus, nes jie prieštaravo stipresnei logikai ir perdavimui, todėl prarado savo autentiškumo pamatus. Islamas tęsė savo orientyrus ir ramsčius, niekam nesustabdomas! Aš pasakiau: nesieju mūsų religijos ateities su vienu hadisu, kuris teikia prielaidas apie žinias. Paaiškinsiu šią temą toliau: Aš tikiu stebuklais ir tikiu, kad jie nutinka tiek musulmonams, tiek nemusulmonams, tiek teisiesiems, tiek nedorėliams. Žinau, kad priežastingumo dėsnis gali valdyti mus, žmones, bet jis nevaldo savo Kūrėjo, Palaimintojo ir Išaukštintojo! Kai perskaičiau hadisą apie skilimą, pradėjau giliai galvoti apie politeistams priklausančią poziciją. Jie grįžo į savo namus ir stovyklas, pamatę mėnulį, kuris kalno dešinėje ir kairėje pusėje pasidalijo į dvi dalis. Jie pasakė: „Muhamedas mus užbūrė.“ Jie saugiai ir patikimai išėjo, be bausmės ar priekaištų. Aš paklausiau: „Kaip tai įmanoma?!“ Surat Al-Anbiya Visagalis Dievas atskleidžia politeistų netikėjimo savo Pranašu paslaptį, nurodydamas jų reikalavimus jam: „Greičiau, – sakė jie, – tai sujaukti sapnai. Greičiau jis juos išgalvojo. Greičiau jis poetas. Tad tegul jis mums atneša ženklą, koks buvo siųstas ankstesnėms tautoms.“ Korane paaiškinama, kodėl į jų prašymą nebuvo atsakyta. Visagalis Dievas sako Surat Al-Anbiya: „Prieš juos netikėjo joks miestas, kurį Mes sunaikinome. Ar jie tada patikės?“ Dievo neigimas po to, kai įvyksta reikiamas stebuklas, reiškia tų, kurie Jį neigia, sunaikinimą. Tad kaip šie mekai galėjo likti be papeikimo ar bausmės už tai, kad paniekino Mėnulio padalijimą? Šventasis Koranas patvirtina šią logiką Surat Al-Isra: (Ir niekas nesutrukdė Mums siųsti ženklų, išskyrus tai, kad ankstesnės tautos juos neigė. Ir Mes davėme Tamudui kupranugarinę patelę kaip matomą ženklą, bet jie jai padarė skriaudą. Ir Mes nesiunčiame ženklų kitaip, kaip įspėjimą.) Jei eilučių siuntimas buvo neįmanomas dėl pirmųjų neigimo, tai kaip įvyko skilimas?! Iš tiesų, kaip tai ar kas nors kita galėjo įvykti, kai Dievas sako Surat Al-Hijr: „Jei Mes atvertume jiems vartus iš dangaus ir jie toliau jais kiltų, jie tikrai pasakytų: „Mūsų akys tik apako. Mes esame magijos paveikti žmonės.““ Kitais atvejais politeistai reikalavo ieškoti antgamtinių reiškinių, kaip antai Surat Al-An’am: Ir jie prisiekia Dievu savo iškilmingiausiais įžadais, kad jei pas juos ateis ženklas, jie tikrai juo patikės. Sakyk: „Ženklai yra tik pas Dievą. Ir kas tau leidžia suprasti, kad kai pas juos ateis ženklas, jie juo netikės?“ Tad kodėl jis jiems nepasakė: mėnulis jums anksčiau buvo perskeltas, o jūs tai neigėte?! Ar po šio įvykio galėjo sėsti visiška tyla?! Kitoje suroje netikintiesiems, ieškantiems juslinių stebuklų, buvo pasakyta: „Jums pakanka Korano. Jame yra įtikinamos informacijos tiems, kurie ieško tiesos, kaip Jis sako suroje „Al-Ankabut“: (Ir jie sako: „Kodėl jam nebuvo atsiųsta jokių ženklų iš jo Viešpaties?“ Sakyk: „Ženklai yra tik pas Allahą, o Aš esu tik aiškus perspėjėjas.“ Argi jiems nepakanka, kad Mes jums atsiuntėme Knygą, kuri jiems yra skaitoma? Iš tiesų, joje yra gailestingumas ir priminimas tikintiems žmonėms.) Šimtai eilučių daugybėje surų per visą Mekos laikotarpį buvo sutelktos į žinios įrodymą, pažadinant protą ir supažindinant jį su savo Viešpačiu, o šio apreiškimo nešėją laikant tų, kurie eina Dievo link ir tvirtai laikosi Jo virvės, lyderiu. Jos peržengė netikinčiųjų siūlymus pamatyti stebuklingą fizinį ženklą. Dėl šios priežasties ilgai nesigilinau į schizmos hadisą ir griežtai atsisakiau sieti pašaukimo ateitį su juo ar kitais atskirais hadisais, kurie prieštarauja tvirtesniems įrodymams. Nesu šio požiūrio novatorius, kaip ir Abu Hanifa bei Malikas atmetė tokio tipo hadisus, kuriems prieštaravo tvirtesni Korano įrodymai. Mes neneigiame stebuklų kaip tokių, o aptariame juos pagrindžiančius įrodymus ir palyginame kiekvieną įrodymą su kitu. Tikėjimas stebuklais paskatino mus, musulmonus, tikėti Jėzaus gimimu be tėvo. Koranas šiuo klausimu yra įtikinamas, ir jei Dievo žodis yra įrodytas, niekas neturi ką pasakyti.
Pateikiau jums dviejų mokslininkų nuomones, nes, daugelio jūsų nuomone, dauguma jūsų neįtikina tokio neišmanėlio kaip aš, kuris nebaigė Al-Azharo universiteto, nuomonė. Apskritai Mėnulio skilimo temą išsamiai aptariau skyriuje („Mėnulio skilimas“) maždaug dvidešimtyje puslapių ir paminėjau daugybę religinių bei mokslinių įrodymų, įrodančių, kad Mėnulio skilimas įvyks ateityje, ateinančio pasiuntinio eroje, ir paminėjau mokslinį Mėnulio skilimo ryšį su pagrindiniais Valandos ženklais, ir Dievas geriausiai žino.