2019 m. gruodžio 29 d.

Atsakant į dažnai užduodamą klausimą: kodėl jūs įžiebėte religinę nesantaiką tarp musulmonų, kurios mums dabar nereikėjo?

Šį klausimą sau uždaviau prieš šešis mėnesius anksčiau nei jūs, ir man prireikė daug mėnesių, kad į jį atsakyčiau, galvodamas apie pasekmes, jei atsakyčiau į klausimą, kurį, buvau tikras, užduosite jūs.
Kad suprastumėte mano požiūrį į tai, kodėl nusprendžiau išleisti savo knygą („Lauktos žinutės“) ir, kaip sakote, kurstyti šį maištą, pirmiausia turite įsitikinti, kad mūsų Mokytojas Muhammadas, ramybė ir palaima tebūnie jam, yra tik Pranašų Antspaudas ir kad islamo teisė yra galutinis įstatymas, kaip minima Korane ir Sunnoje, ir kad mūsų Mokytojas Muhammadas nėra Pasiuntinių Antspaudas, kaip daugelis mokslininkų teigia, kad mūsų Mokytojas Muhammadas, ramybė ir palaima tebūnie jam, yra Pasiuntinių, o ne tik Pranašų Antspaudas.
Jei neturite šio įsitikinimo, nesuprasite mano požiūrio. Štai priežastys, paskatinusios mane išleisti knygą „Laukiama žinia“ ir užkirsti kelią maištui, kuris kils tarp musulmonų ateityje:

1. Pasiuntinių neigimas yra pasikartojanti praktika, būdinga visiems praeities pasiuntiniams, ir mūsų tauta ateityje nebus šios taisyklės išimtis. „Kai tik pas tautą ateidavo pasiuntinys, jie jo neigė.“ Tokia yra pasiuntinių būsena, tad kaip dėl to, kuris pasakoja apie neišvengiamą naujo pasiuntinio, tokio kaip aš, pasirodymą? Jei nebūčiau susidūręs su jūsų išpuoliais ir ekskomunika, su kuriais susidūriau iki šiol, būčiau suabejojęs savimi ir tuo, ką sako Šventasis Koranas, ir būčiau sau pasakęs, kad kažkas negerai.
2. Ankstesnių tautų įsitikinimas, kad jų Pranašas yra Pasiuntinių Antspaudas, yra nuolatinis ir pasikartojantis įsitikinimas, ir islamo tauta nėra išimtis iš šios taisyklės. Visagalis Dievas pasakė: „Ir kad jie manė, kaip ir jūs manėte, kad Dievas nieko neprikels.“
3. Radau pakankamai įrodymų iš Korano ir Sunnos, patvirtinančių fatvų ir daugelio mokslininkų nuomonių klaidingumą, teigiančių, kad mūsų Mokytojas Muhammadas, ramybė ir palaima tebūnie jam, yra Pasiuntinių Antspaudas, o ne tik Pranašų Antspaudas, kaip teigiama Korane ir Sunnoje. Šiuos įrodymus paminėjau savo knygoje „Lauktos Žinutės“ tiems, kurie nori tai patikrinti.
4. Radau pakankamai įrodymų iš Korano ir Sunnos, kad Visagalis Dievas ateityje pasiųs du ar tris pasiuntinius, kuriems Jis apreikš savo apreiškimą, ir šiuos įrodymus paminėjau savo knygoje „Lauktos žinutės“ tiems, kurie nori tai patikrinti.
5. Radau pakankamai įrodymų iš Korano ir Sunos, kad islamo šariatas yra galutinis šariatas. Korane, kvietime melstis, maldoje ar kituose Korano nutarimuose nėra jokių pakeitimų. Tačiau yra pasiuntinių, kuriuos Visagalis Alachas ateityje pasiųs su konkrečiomis misijomis, įskaitant įspėjimą apie pagrindinius bausmės ženklus, tokius kaip skaidrių dūmų eilutė. Jų misija taip pat bus interpretuoti dviprasmiškas Korano eilutes ir tas, dėl kurių ginčijasi mokslininkai. Jų misija taip pat yra džihadas ir islamo viršenybė prieš visas religijas. Šiuos įrodymus rasite mano knygoje tiems, kurie nori ją perskaityti.
6. Musulmonų mokslininkų sutarimas dėl eilutės {Muhamedas nėra nė vieno iš jūsų vyrų tėvas, bet jis yra Alacho Pasiuntinys ir Pranašų Antspaudas} aiškinimo, kad mūsų Mokytojas Muhamedas, ramybė ir palaiminimas tebūnie jam, yra tiek Pranašų, tiek Pasiuntinių Antspaudas. Nėra kito Korano, kuris nebūtų atviras diskusijoms ir ginčams. Yra daug pavyzdžių per daugelį amžių, kurie rodo, kad mokslininkų sutarimas dėl konkrečios Šventojo Korano eilutės aiškinimo nėra tos interpretacijos pastovumo sąlyga. To pavyzdys yra daugumos praeities mokslininkų kilnios eilutės {Ir žemėje, kaip ji buvo išdėstyta} aiškinimas, kad Žemė yra paviršius, o ne sfera. Tačiau pastaruoju metu ši interpretacija pasikeitė ir mokslininkai sutarė dėl Žemės sferiškumo, remdamiesi kitomis Šventojo Korano eilutėmis.
7. Kilni eilutė: „Kaip jie gali gauti priminimą, kai pas juos atėjo aiškus Pasiuntinys? (13) Tada jie nusisuko nuo jo ir tarė: „Pašėlusis mokytojas!“ (14)“ [Ad-Dukhanas] paaiškina, kad ateinantis Pasiuntinys, nepaisant to, kad bus aiškus, bus žmonių apkaltintas pamišimu, ir viena iš pagrindinių šio kaltinimo priežasčių yra ta, kad jis sakys, jog yra Visagalio Dievo Pasiuntinys. Natūralu, kad jei šis Pasiuntinys pasirodytų mūsų eroje arba mūsų vaikų ar anūkų eroje, musulmonai jį apkaltintų pamišimu dėl šimtmečius jų protuose tvirtai įsišaknijusio įsitikinimo, kad mūsų Mokytojas Muhammadas, ramybė ir palaima tebūnie jam, yra Pasiuntinių, o ne tik Pranašų, antspaudas, kaip teigiama Korane ir Sunnoje.
8. Įsivaizduok, mano musulmone broli, kad būtum paminėtas vienoje iš Šventojo Korano eilučių: „Tada jie nusisuko nuo jo ir tarė: „Pašėlusis mokytojas.“ (14)“ ir tu atsidurtum tame pačiame lygyje su žmonėmis, kurie neigė ankstesnius pasiuntinius, nes tikėjo, kad Visagalis Dievas nesiuntė jiems pasiuntinio, o tai yra lygiai tas pats įsitikinimas, kurį tu turi dabar. Privalai pakeisti šį įsitikinimą dabar, kad ateityje nebūtum paminėtas toje eilutėje ir nelaimė būtų didesnė.
9. Kas sako, kad turėtume palaukti, kol pasirodys Mahdi ir gaus puikų įrodymą iš Visagalio Alacho, kad jis yra Pasiuntinys, o tada sekti juo, tas yra panašus į faraono žmones. Mozė, ramybė jam, atėjo pas juos su stebuklais, kurie rodė jo žinią, bet dauguma žmonių juo netikėjo. Buvo tokių, kurie juo patikėjo, o vėliau garbino veršį, nepaisant to, kad matė didelius stebuklus. Taigi, dabar tikėdami, kad nebus atsiųstas joks kitas Pasiuntinys, sekate jų pėdomis nesuvokdami, kur einate.
10. Yra didelis skirtumas tarp naujo pasiuntinio pasirodymo, kuris susiduria su žmonėmis, tikinčiais, kad Visagalis Dievas nesiųs naujo pasiuntinio, ir tarp šio pasiuntinio pasirodymo ir susidūrimo su žmonėmis po to, kai jie išgirdo iš tokio žmogaus kaip aš, kad Visagalis Dievas atsiųs naują pasiuntinį.
11. Tie, kurie mane dabar puola ir kaltina netikėjimu bei beprotybe ir tuo, kad turiu kompanioną, kuris man šnabžda, ką sakau ir darau, yra tie patys, kurie kaltins kitą Pasiuntinį panašiais ir dar daugiau kaltinimų dėl savo tikėjimo, kad Visagalis Dievas nesiųs kito Pasiuntinio.
12. Visi, kurie mane puolė ir kaltino įvairiais kaltinimais, ateityje bus suskirstyti į tris grupes: Pirmoji grupė atkakliai laikysis savo nuomonės ir neigs ateinantį Pasiuntinį, ir jie bus paminėti kilnioje eilutėje: „Tada jie nusisuko nuo jo ir tarė: „Pašėlusis mokytojas (14)““ Antroji grupė ilgai pagalvos, prieš apkaltindama ateinantį Pasiuntinį, nes pirmiausia juos iš manęs sukrėtė, todėl jie nekaltins ateinančio Pasiuntinio tuo, kuo apkaltino mane, ir tuo metu jie atsiprašys už savo kaltinimus ir įžeidimus man. Trečioji grupė pakeis savo įsitikinimą prieš ateinančio Pasiuntinio pasirodymą ir seks paskui jį bei vieną dieną atsiprašys manęs, nes aš buvau viena iš priežasčių, dėl kurių pasikeitė jų įsitikinimas.
13. Kalbant apie mane, nors ir perspėju žmones apie šį sunkumą, nesu garantija, kad seksiu paskui ateinantį Pasiuntinį, bet ėmiausi priemonių, kurios mane psichologiškai paruoš šio Pasiuntinio pasirodymui, kaip ir Sulaymanas al-Farsi, tebūnie juo Dievas patenkintas, kai toliau ieškojo tiesos, kol ją pasiekė.
14. Nevadinu savęs ar konkretaus asmens Pasiuntiniu Mahdi. Pavyzdžiui, jei pats sau tiesčiau kelią, nebūčiau kėlusi griežtesnių sąlygų Mahdi charakteristikoms nei tos, kurios šiuo metu galioja. Visuotinai žinoma, kad Mahdi yra paprastas žmogus, bet aš prie jų priduriau, kad jis yra Pasiuntinys, kuriam siunčiamas apreiškimas ir kuris turi didelį įrodymą, kad Dievas jį palaikys, o tai įrodo, kad jis yra Pasiuntinys. Šios sąlygos netaikomos niekam, įskaitant ir mane.
15. Perspėdamas žmones apie dviejų ar trijų pasiuntinių atsiradimą ateityje, esu kaip žmogus, atvykęs iš tolimiausio miesto krašto ir pasakęs: „O žmonės, sekite pasiuntinius.“ Neturiu jokių kitų tikslų. Dėl šios knygos daug praradau šiame pasaulyje, ir daugelis draugų mane paliko. Apie tai žinojau dar prieš išleisdamas savo knygą. Jokie žemiški laimėjimai negali kompensuoti to, ką praradau dėl šios knygos.
16. Nėra jokio Visagalio Dievo siųsto pasiuntinio, išskyrus tai, kad juo tikėjo ir sekė keli žmonės, todėl mano knyga nepadidins šio skaičiaus, nebent Visagalis Dievas panorės, nes rezultatas žinomas iš Šventojo Korano: „Kaip jie gali gauti priminimą, kai pas juos atėjo aiškus pasiuntinys? (13) Tada jie nusisuko nuo jo ir tarė: „Pašėlusis mokytojas.“ (14)“ Taigi, aš nebūsiu laikomas atsakingu už to maišto kurstymą žodžiais, bet didesnė našta teks tiems, kurie žmonėms įskiepija tikėjimą, kurio nėra Korane ir Sunnoje, kad mūsų mokytojas Muhamedas yra Pasiuntinių Antspaudas. Todėl tiems, kurie kaltina tą pasiuntinį, ateityje teks jo nuodėmių našta, net jei jis bus palaidotas savo kape. Taigi tikimės, kad jūs persvarstysite save prieš perduodami šį tikėjimą mūsų vaikams ir kol dar nevėlu.
17. Mūsų Mokytojas Muhammadas, ramybė ir palaima tebūnie jam, yra Pranašų Antspaudas, o islamo Šariatas yra galutinis Šariatas. Mes ir toliau girdėsime jo vardą kiekviename kvietime melstis, kiekvienoje maldoje ir kiekviename tikėjimo liudijime, net ir po to, kai bus pasiųstas naujas Pasiuntinys. Tačiau negalime leisti, kad mūsų meilė jam užgožtų mūsų suvokimą apie naujo Pasiuntinio, kuris kviečia tai, kam pašaukė mūsų Mokytojas Muhammadas, ramybė ir palaima tebūnie jam, siuntimo tiesą. Turime vengti patekti į spąstus, į kuriuos pateko tautos prieš mus, tikėdamos, kad jų Pranašas yra Pranašų Antspaudas dėl savo meilės savo Pranašui stiprumo. Tai buvo pagrindinė priežastis nesekti Pasiuntiniais ir jų klaidinimu.

Dėl visų aukščiau išvardytų priežasčių atsakiau „taip“, privalau dabar kurstyti šį maištą ir gauti iš jūsų įvairių kaltinimų, kad jūs nenuklystumėte nuo kelio arba mūsų vaikai nenuklystų ir neapkaltintų ateinančio Pasiuntinio beprotybe, taigi nuodėmė bus daug didesnė, ir jūs nesusidursite su manimi Teismo dieną ir neklausite manęs, kodėl mums nepasakėte, taigi visos jūsų nuodėmės bus tokio pat masto kaip ir mano nuodėmės.

Visagalis Alachas išbandė mane žiniomis, apie kurias privalau jums pranešti. Man neleista to nuo jūsų slėpti ir versti jus toliau miegoti tikint, kad Visagalis Alachas nesiuntė naujo pasiuntinio. Alija Izetbegovičius buvo teisus, kai pasakė: „Mieganti tauta neatsibunda, nebent išgirdusi smūgių garsą.“ Todėl privalau jus smogti ir šokiruoti tiesa, kad pabustumėte iš miego, kol dar nevėlu. Ateinantis pasiuntinys pasirodys Ad-Dahimos suspaudimo pabaigoje. Jei mes iš tiesų esame tame suspaudime, tai laukiame to pasiuntinio ir Dūmų ženklo, dėl kurio mirs milijonai. Jei Ad-Dahimos suspaudimas yra mūsų vaikų eroje, tai turime pakeisti savo įsitikinimus, kad mūsų vaikai nenuklystų nuo kelio. Tikiuosi, kad kiekvienas iš jūsų atsižvelgs į savo sūnų ir neperduos jam šio įsitikinimo, kuris prieštarauja Koranui ir Sunai.

Dabar užduosiu jums klausimą, kurį uždaviau prieš išleisdamas knygą, ir dauguma jūsų atsakėte vienodai:

Jei turėtumėte įrodymų iš Korano ir Sunos, kad egzistuoja labai svarbus religinis įsitikinimas, kuris šimtmečius giliai įsišaknijęs musulmonų protuose, kad vieną dieną ateityje jis sukels didelį konfliktą ir yra susijęs su kova, susijusia su pagrindiniais Pabaigos laikų ženklais, ir jūs žinote, kad daugelis musulmonų bus suklaidinti dėl šio tikėjimo paveldėjimo, ar paskelbtumėte tai žmonėms dabar, net jei jis dabar neturi jokios įtakos, ar paliktumėte tai ateičiai, nes gali būti, kad šios kovos laikas dar neatėjo?
Atsakykite į šį klausimą dabar ir įsivaizduokite savo sūnų, kuris ateityje patirs šį suspaudimą. Gali būti, kad jūs arba jūsų sūnus atsidursite toje kilnioje eilutėje aprašytoje vietoje: „Tada jie nusisuko nuo jo ir tarė: „Pašėlusis mokytojas.“ (14)“ Ar darysite tai, ką aš padariau dabar, ir iškelsite šį suspaudimą savo knygoje („Lauktos žinutės“), ar paliksite jį, kol jis įvyks ateityje, bet jo kaina bus didelė, nes milijonai žmonių nuklys nuo kelio ir mirs po to didžiojo suspaudimo?