Jei kas nors iš jūsų, broliai ar seserys, nusipirkote mano knygą („Riyadh as-Sunnah min Sahih al-Kutub al-Sittahah“), pamatysite, kad įtraukiau hadisą, kurį vėliau atradau esant neteisingą: „Žinia ir pranašystė baigėsi, todėl po manęs nėra jokio pasiuntinio ar pranašo“ 336 puslapyje. Aš buvau toks pat kaip jūs, tikėjau, kad Pranašas ﷺ yra Pranašų ir Pasiuntinių antspaudas. Savo knygą („Riyadh as-Sunnah min Sahih al-Kutub al-Sittahah“) baigiau 2019 m. balandžio 24 d., likus vos kelioms savaitėms iki to, kai perskaičiau Surą ad-Dukhan ir ją kitaip interpretavau bei atradau, kad Alachas atsiųs naują pasiuntinį, kuris įspės mus apie dūmų bausmę.
Įtraukdamas šį hadisą, pasikliavau jo autentiškumu, remdamasis šeicho Al-Albani žodžiais, bet padariau klaidą, nes tuo metu nepatikrinau hadiso autentiškumo. Maniau, kad tai aiškus ir išsamus hadisas, be priekaištų, ir dėl jo autentiškumo nėra jokių abejonių.
Ne gėda suklysti, gėda būti užsispyrusiam ir toliau daryti klaidas, kai pasiekiu tiesą.
Garbė Dievui, kad po to paskelbiau šią klaidą savo knygoje („Lauktos žinutės“) ir paminėjau daug įrodymų, paaiškinančių šio hadiso, kuriuo remiasi mokslininkai, negaliojimą, kad mūsų Mokytojas Muhammadas, ramybė ir palaima tebūnie jam, yra ne tik Pranašų Antspaudas, o jo Šariatas yra galutinis, kaip teigiama Korane ir Sunnoje, bet jis taip pat yra Pasiuntinių Antspaudas, ir tai aš pabrėžiau ankstesniame straipsnyje.

Nuoširdžiai atsiprašau už šią klaidą tų, kurie įsigijo mano knygą (Rijadas as-Sunna iš Sahih al-Kutub as-Sittah)