Neseniai dalyvavau steigiant mečetę ir paprašiau Visagalio Dievo ją pakeisti rūmais aukščiausiame rojuje. Šiandien mačiau tą viziją, kurioje buvo simbolių, kuriuos noriu interpretuoti, žinodamas, kad danguje nėra ligų, vaistų, pasikėsinimų nužudyti ar kitų žemiškų reikalų, tačiau tai yra vizijos simboliai ir tikrai turi interpretaciją, kurią noriu sužinoti, paskelbdamas ją su jumis. Vizija yra tokia:
Pamačiau, kad stoviu priešais labai didelę baltą mečetę danguje, ir man kilo mintis, kad ši mečetė priklauso man ir kad ji buvo pastatyta specialiai man, kad galėčiau dalyvauti statant mečetę šiame pasaulyje, atsiliepdamas į mano prašymą. Taigi įėjau į mečetę ir buvau nustebintas mečetės grožio bei gražių baltų akmenų, puoštų gražiomis rudomis medinėmis dekoracijomis. Niekada anksčiau nebuvau matęs gražesnės mečetės. Mečetėje buvo kelios salės, kuriose meldėsi žmonės, o viduryje buvo salė mečetės imamui miegoti. Taip pat buvo vieta, skirta nemokamai vaistams dalinti. Kai išėjau iš mečetės, šalia manęs išėjo dvi moterys tamsiai ruda oda. Man kilo mintis, kad jos buvo iš pragaro žmonių. Viena iš jų buvo nedrąsi mergina, o kita – drąsi. Taigi paklausiau jų: „Ar jūs iš pragaro žmonių?“ Jos pritariamai linktelėjo, ir kai pasiekėme mečetės galą, ant mečetės laiptų radau mažą mergaitę. Bijojau dėl jos dėl tų dviejų moterų, todėl, būdamas prie mečetės slenksčio, nešiau mergaitę. Abi moterys išėjo iš mečetės ir staiga pakilo. Jos laikė kardus ir ruošėsi pulti mažą mergaitę, kurią gyniau, ketindamos ją nužudyti, bet aš paprašiau Visagalio Dievo apsaugoti mane ir mažą mergaitę nuo jų. Pradėjau melstis ir kelis kartus kartoti (Nėra kito dievo, tik Tu, šlovė Tau. Iš tiesų, aš buvau tarp nusikaltėlių), tai yra mūsų šeimininko Jonos malda banginio pilve. Kardas iškrito iš drąsios merginos rankos, todėl aš jį paėmiau ir perdūriau drąsiai mergaitei į pilvą, ir ji pavirto žuvimi ir mirė, o kita mergina dingo.