Gyvenu šešių aukštų namo pirmame aukšte. Rūsyje buvo nedidelis garažas, kuris prieš metus buvo paverstas maždaug 40 kvadratinių metrų mažesne mečete. Pirmame aukšte mane skiria mečetė.
Mačiau, kad maža mečetė po mano namu buvo paversta didele mečete, apimančia visą žemės plotą po pastatu, kuriame gyvenau, ir į ją įėjo ir pirmas aukštas virš mečetės. Mačiau laiptus, jungiančius du mečetės aukštus, ir pamačiau, kad mečetėje dabar yra didelis mihrabas, o šalia ir greta jo yra platus minaretas, tokio pat aukščio kaip ir pastatas, kuriame gyvenau. Įėjęs į mečetę aušros maldai, nustebau radęs daugybę maldininkų, kas buvo neįprasta, todėl pasimeldžiau dvi rakas ir sutikau seną vyrą, kuris anksčiau melsdavosi su manimi mečetėje. Paklausiau jo, koks didelis pokytis įvyko mečetėje, kalbant apie maldininkų skaičiaus padidėjimą ir mečetės ploto padidėjimą, tarsi būčiau peršokęs laiko tarpsnį į ateitį, ir nežinau, kas nutiko per tą laikotarpį, kai įvyko tie pokyčiai. Jis man pasakė: Jeruzalė buvo išlaisvinta. Paklausiau jo: „Ar dalyvavau Jeruzalės išlaisvinime?“ Jis atsakė: „Taip.“