Vizija: Du kartus atlikęs Istikharos maldą ir kelis kartus prašęs Alacho vesti mane, kuriuo keliu turėčiau rinktis? Ar turėčiau tęsti taip, kaip yra, ar turėčiau pateikti savo knygą („Lauktos žinutės“) Al-Azhar Al-Sharif? Dieną prieš tai, kai paprašiau žmonių nuomonės apie mano knygos pateikimą „Al-Azhar Al-Sharif“, paskelbiau straipsnį, dauguma nuomonių sutapo su mano nuomone apie tai, kad nepateikčiau savo knygos „Lauktos žinutės“ „Al-Azhar Al-Sharif“, nes jie jos nepriimtų.
Norėjau išvengti muštynių su Al-Azharu Al-Sharifu, bet pamačiau šią viziją. Tikiuosi, galite ją interpretuoti, nes nuo jos interpretacijos priklausys lemtingi mano sprendimai.
Įsivaizdavau save šokantį iš mamos buto Menial El-Rawda rajone iš trečio aukšto ant žemės ir paliečiantį žemę tik dviem kojomis, visu kūnu neatsitrenkiantį į žemę ir man nieko nenutinkant. Po to ėjau, ir žmonės stebėjosi tuo, nepaisant to, kad prieš mane mergina šoko vos iš trijų metrų aukščio ir vėliau buvo paguldyta į ligoninę. Ši scena nuvedė mane pas šeichą Ahmedą El-Tayebą, didįjį Al-Azharo imamą. Paklausiau jo: „Ar norėtumėte, kad musulmonai iš Suratos Al-Ahzabo eilutę: „Muhamedas nėra nė vieno iš jūsų vyrų tėvas, bet jis yra Alacho Pasiuntinys ir Pranašų Antspaudas“ interpretuotų taip, kad kadangi mūsų Mokytojas Muhamedas ﷺ yra Pranašų Antspaudas, jis taip pat yra Pasiuntinių Antspaudas?“ Pateikiau jam keletą įrodymų, patvirtinančių mano nuomonę, o jis atsakė: „Ateikite į mano namus su savo oponentu, kad galėtume aptarti šį klausimą.“ Palikau jį basą, tad mano batai ir kojinės atsidūrė ant mikroautobuso. Įlipau į autobusą, pasiėmiau juos ir apsiaviau ruošdamasi aplankyti šeichą Ahmedą El-Tayebą jo namuose. Nepamenu, ar nusiaviau batus ir kojines dėl prausimosi, ar ne. Regėjimas baigėsi, tad prašau jį išaiškinti. Ar dabar turėčiau eiti pas šeichą Ahmedą El-Tayebą, Al-Azharo didįjį imamą, parodyti jam savo knygą, nors ir nenoriu?