Mačiau mūsų Mokytoją Muhammadą, ramybė jam, o kairėje – mūsų Mokytoją Mozę, ramybė jam, gulintį ant žemės, apsigaubusį dviem atskirais, atrištais rudais drobulėmis, vienas šalia kito. Tačiau pastebėjau, kad mūsų Mokytojas Mozė, ramybė jam, buvo maždaug pusantro karto aukštesnis už mūsų Mokytoją Muhammadą, ramybė jam, nors mūsų Mokytojas Mozė, ramybė jam, sulenkė kelius ir jo keliai buvo pakreipti į dešinę pusę, link mūsų Mokytojo Muhammado, ramybė jam.
Scena nuvedė mane į požemyje esantį kambarį – kapą, kuriame mane turėjo palaidoti. Tačiau regėjimo metu supratau, kad prisikėlimas įvyks ne Teismo dieną, o didžiojo mūšio metu. Buvau jiems nurodęs palikti su manimi automatinį ginklą kape, bet regėjime nebuvau miręs, o pabudau drobulėje ir mačiau, kas vyksta aplink mane. Įėjęs į kapą ir atsidūręs drobulėje, kalbėjausi su dviem vyrais, kurie ruošė mane kape prieš palikdami mane. Liepiau jiems palikti ginklą ant žemės virš mano galvos, o žibintuvėlį – kairėje, kad kai prisikelsiu didžiojo mūšio metu, galėčiau apšviesti kapą, lengvai rasti šautuvą ir išeiti iš kapo kovoti. Iš tiesų, jie paliko šautuvą už mano galvos su dviem dėtuvėmis, pilnomis šovinių, o žibintuvėlį – kairėje. Gulėjau ant nugaros, apsigaubęs drobule, kurios spalvos neprisimenu ir kuri nebuvo užrišta. Kape buvo tamsu, išskyrus šiek tiek šviesos, sklindančios pro viršutines kapo dureles. Nepabudau, kol tie du vyrai nepaliko kapo ir neuždarė man durų. Durų.

Vizijos interpretacija šiame vaizdo įraše