Sapne regėjau save Egipto kaime, kur kilo ginčas dėl važiavimo mikroautobusu. Vienas iš ūkininkų užlipo į pirmą pastato aukštą ir lazda išdaužė lango stiklą. Sudaužytas stiklas nukrito ant žemės, ir tarp dviejų ar trijų ūkininkų grupių kilo muštynės, kurių metu vieni į kitus buvo mėtomos plytos. Iš pradžių buvau minios viduryje, bet po plytų muštynių pasitraukiau nuo jų, kad nesusižeisčiau. Šioje muštynėse nedalyvavau nė su vienu iš jų. Bėgdamas iš to mūšio lauko radau duris, jas atidariau ir atsidūriau mečetės viduje, priekinėje pusėje, šalia sakyklos. Buvo girdimas kvietimas melstis, ir aš girdėjau visą kvietimą melstis. Radau stovinčius ir išsirikiavusius ūkininkus į grupę, besiruošiančius atlikti maldą, bet nepastebėjau imamo. Pirmoje eilėje radau karininką, kuris buvo vienas iš mano kolegų, kai mokiausi karo koledže. Jis vilkėjo civilius drabužius ir jo vardas buvo (Zamzamas). Pasakiau jam, kad šiuo metu prie mečetės vyksta mūšis tarp žmonių, bet jis liko stovėti ir laukti kvietimo melstis. Perėjau į galines eiles melstis su žmonėmis kaip grupe, nes pirmosios eilės buvo pilnos. Prieš atliekant maldą, kai stovėjau su eilėje išsirikiavusiais žmonėmis, prie manęs priėjo keistas, žemas padaras be kojų. Nepamenu, kaip jis atrodė. Jis padavė man mažą baltą dėžutę, panašią į papuošalų dėžutę. Šis keistas padaras dingo. Tą akimirką pradėjau verkti, kol regėjimas baigėsi. Atidariau dėžutę ir radau maždaug dvidešimties ar trisdešimties centimetrų ilgio lazdą. Ji buvo permatoma arba nematoma, bet apčiuopiama ir aš galėjau ją jausti. Laikiau ją, o aplinkiniai maldininkai žiūrėjo į mane. Kai paėmiau dėžutę, pamačiau už savęs grupę žydų, kurie su pasibjaurėjimu žiūrėjo į mane. Prie manęs priėjo valstietis ir laikė lazdos galą, norėdamas ją paimti iš manęs. Be jokio mano pasipriešinimo, jo kūnas dingo, kai tik jis sugriebė lazdą. Liko tik jo apsiaustas, kuris nukrito ant žemės. Tada kitas valstietis priėjo paimti lazdos, ir jam nutiko tas pats, kas nutiko pirmajam ir antrajam valstiečiams. Tada priėjo trečias valstietis paimti lazdos, ir jam nutiko tas pats, kas nutiko pirmajam ir antrajam valstiečiams. Po to niekas daugiau nebesipriešino paimti lazdos, bijodamas dėl savęs. Aš toliau graudžiai verkiau, tada vienas verkiau, o mečetėje stovėjo ir laukė eilėje esantys žmonės. Atlikau maldą. Šie įvykiai vyko tarp kvietimo maldai ir maldos pradžios, žmonėms rikiuojantis eilėje maldai. Regėjimas baigėsi, kol aš lenkiausi ir verkiau.