Pranašo kapo vizija, ramybė ir palaiminimas jam, jo bendražygiams ir šiuolaikiniams musulmonams, 2020 m. sausio 5 d.

Mačiau, kad nusileidau į požeminį kambarį prie to meto musulmonų kapo. Kambaryje buvo durys, o mirusieji buvo suvynioti, kiekvienas į baltą drobulę, išdėlioti ant grindų ir prie sienos taip, kad galva būtų prie sienos, o kojos – kambario viduryje. Tarp mirusiųjų degė žvakės.
Antroji drobulė nuo durų pusės priklausė mano draugo, vardu Khaledas, tėvui. Šalia jos stovėjo uždegta žvakė, o vaškas tirpo. Ji pasiekė mano draugo Khaledo tėvo drobulę, ir ši visiškai pasidengė vašku. Khaledas buvo vienas iš tų, kurie kartu su manimi nuėjo į kapines. Jis atsigulė ant savo tėvo kūno ir jį apkabino. Bandžiau jį įtikinti palikti tėvo kūną ramybėje. Mane nuliūdino tėvo drobulę dengiantis vaškas. Kūnas prie durų turėjo atviras kojas, kurias graužė vabzdžiai, todėl vienas iš lankytojų jas uždengė. Kapo ir jame esančių žvakių vaizdas buvo šiek tiek bauginantis, nepaisant to, kad jis buvo papuoštas žvakėmis.
Išėjau iš šio kambario vienas ir atsidūriau priešais kambarį be sienų, kiek akys užmato. Jame buvo Pranašo (tebūnie jam ramybė ir palaiminimas) ir likusių jo palydovų kapas, kurie buvo tvarkingai palaidoti po žeme. Virš kiekvieno kapo ant žemės gulėjo kažkas panašaus į marmurą stačiakampio formos, rodančio jų kūnų kryptį. Pirmasis kapas kairėje buvo ponios Aišos (tebūnie Dievas ja patenkintas) kapas, vieta, kur ji miegodavo savo lovoje, bet ji buvo šiek tiek pakreipta. Toliau buvo Pranašo (tebūnie jam ramybė ir palaiminimas) kapas, tada mūsų šeimininko Abu Bakro (tebūnie Dievas juo patenkintas) kapas, tada mūsų šeimininko Umaro (tebūnie Dievas juo patenkintas) kapas, tada likusių palydovų (tebūnie Dievas jais patenkintas) kapai, visi jie išdėstyti eilėje vienas šalia kito ir be žvakių, bet kapas atrodė gražus, švarus ir tvarkingas, kiek akys užmato.
Išėjau iš šio didelio kambario, kuriame buvo to meto musulmonų kapai, Pranašo (ramybė ir palaima jam) ir jo bendražygių kapas, ir atsistojau virš jų. Man kilo mintis, kad būsiu palaidotas tarp Pranašo (ramybė ir palaima jam) ir bendražygių. Tuo metu galvojau, kad tarp Pranašo (ramybė ir palaima jam) kapo ir bendražygių nebuvo pakankamai atstumo, kad po mirties tilptų mano kūnas.

Vizijos interpretacija šiame vaizdo įraše

 

lt_LTLT