Mačiau, kad važiuoju kariniu transportu su maždaug penkiais kareiviais. Transporto priemonė neturėjo vairuotojo, bet judėjo pirmyn. Šalia manęs sėdėjo pažįstamas karininkas. Jis buvo vienas iš mano draugų, kai tarnavau armijoje.
Staiga mus aplenkė karinis šarvuotas automobilis, pasivijo mus ir atsidūrė priešais jį. Jis sviedė į mus geležinę vielą, kad pririštų ją prie mūsų mažos transporto priemonės ir mus pasivytų.
Nenorėjau imti šios vielos, bet staiga mano draugas karininkas paėmė geležinę vielą ir pririšo ją prie transporto priemonės, kuria važiavome, todėl mūsų transporto priemonę patraukė karinis šarvuočiai ir aš nebegalėjau pabėgti.
Kelias, kuriuo važiavome, buvo dviejų eismo juostų, kol pasiekėme vienos eismo juostos kelią. Tada kilo smėlio audra, kuri neleido kariniam šarvuočiui važiuoti į priekį, taip pat ir transporto priemonei, kurioje važiavome aš ir kareiviai. Ši smėlio audra buvo man palanki, nes ji neleido šarvuočiui užbaigti mano suėmimo. Po to šarvuotasis automobilis dingo, o transporto priemonė, kurioje važiavome aš ir kareiviai, buvo išlaisvinta. Kareiviai, kurie buvo su manimi transporto priemonėje, kelis kartus pradėjo giedoti „Dievas yra didis“, ir aš kartu su jais pakartojau „Dievas yra didis“ iš džiaugsmo už mūsų laisvę, išskyrus mano draugą karininką, kuris sėdėjo šalia manęs. Regėjimo pabaigoje jį apkaltinau ir pasakiau jam, kad mane perduodate, bet jis tylėjo.

Vizijos interpretacija šiame vaizdo įraše