Regėjimas buvo po to, kai buvau suimtas Tahrir aikštėje ir uždarytas į vienutę Karinės žvalgybos kalėjime. Šis regėjimas buvo vienutėje.

Mačiau mūsų mokytoją Juozapą, ramybė jam, atsiklaupusį ant kelių apgailėtinos būklės, apdriskusiais drabužiais ir ilgais, minkštais, nešukuotais plaukais tamsiame kambaryje. Kairėje, iš už nugaros, stovėjo karininkas, vilkintis egiptietiškus karinius drabužius ir laikantis lazdą. Dešinėje, mūsų mokytojui Juozapui, ramybė jam, iš už nugaros, stovėjo civilis vyras, vilkintis kostiumą. Tada vaizdas nuvedė mane į mūsų mokytoją Juozapą, ramybė jam, ir karininkas, stovėjęs už manęs kairėje, pradėjo man grasinti, mojuodamas lazda iš viršaus į apačią, tarsi ruoštųsi man trenkti per galvą, bet jis manęs nemušė, nors kelis kartus ir mostelėjo lazda. O kitas vyras, vilkintis kostiumą, stovėjęs už manęs dešinėje, stebėjo, ką daro karininkas, ir buvo patenkintas stebėdamas, kas man darosi, nieko nedarydamas.