Pirmajame regėjime mane aplankė mylimasis Mustafa
Vidurinėje mokykloje buvau labai artimas Visagaliui Dievui ir troškau mirti tokiame amžiuje švarus ir be nuodėmių. Kelis kartus sapnuose mačiau Jėzų (ramybė jam) ir troškau pamatyti mylimąjį Mustafą (tegul Dievas jį laimina ir suteikia jam ramybę). Daug meldžiausi Visagaliui Dievui, kad Mustafa aplankytų mane sapnuose.
Ilgai laukiau, kol pamatysiu mylimąjį Mustafą, ir kai praradau viltį, jis aplankė mane, šlovė Dievui. Man buvo apie 15 metų, ir aš niekada nepamiršiu šio regėjimo iki šiol.
Pirmajame regėjime pamačiau, kad einu su tėvu ir broliu keliu, kuriuo keli žmonės bėga priešinga kryptimi. Kai paklausėme jų, kodėl jie bėga, jie mums pasakė, kad Dievo Pasiuntinys, telaimina jį Dievas ir suteikia jam ramybę, atėjo į šią mečetę. Taigi, mano tėvas, brolis ir aš patraukėme į mečetę, kur radome Pranašą, telaimina jį Dievas ir suteikia jam ramybę, sėdintį prie sakyklos, ir šalia jo esančius Bendražygius, visus vilkinčius baltais drabužiais. Žmones radome pradedant nuo galinės mečetės pusės, ir tarp jų ir Pranašo, telaimina jį Dievas ir suteikia jam ramybę, buvo tuščia vieta, kur niekas nesėdėjo. Mano tėvas, brolis ir aš sėdėjome su žmonėmis, ir man buvo gėda sėdėti priekyje. Tada Pranašas man mostelėjo prieiti ir atsisėsti priekyje. Aš dairiausi į dešinę ir į kairę, tikėdamasis, kad yra kažkas kitas, be manęs, kurį Pranašas, telaimina jį Dievas ir suteikia jam ramybę, mostelėjo prieiti arčiau. Tada Pranašas, telaimina jį Dievas ir suteikia jam ramybę, tai patvirtino ir vėl mostelėjo man. Šiek tiek pasistūmėjau į priekį ir atsisėdau prie pirmojo iš priešais jį sėdinčiųjų. Pranašas pakartojo savo gestą, kad prieičiau arčiau, kol būčiau arčiausiai jo. Tada likusieji žmonės susėdo už manęs. Pradėjau kontempliuoti Pasiuntinį (telaimina jį Dievas ir suteikia jam ramybę) ir likusius Kompanionus. Ši vizija baigėsi, ir aš pabudau, negalėdamas užmigti. Akimirką buvau laimingas jį pamačius.