Vizijos mane kamuoja maždaug nuo keturiolikos metų. Jos buvo dažnos, o nuo dvidešimties iki maždaug trisdešimt aštuonerių metų, per 2011 m. Egipto revoliucijos įvykius, jos tapo retesnės. Po suėmimo ir paleidimo iš kalėjimo vizijų padaugėjo, o nuo 2017 m. jos tapo labai dažnos.

Pamenu, kai mokiausi vidurinėje mokykloje, užrašydavau visas tuo metu patirtas vizijas į sąsiuvinį. Tėvas nusivedė mane pas pažįstamą sufijų šeichą į Sayyidos Zeinab mečetę, kad perduotų jam šias vizijas. Šeichas paėmė sąsiuvinį, kuriame buvau užrašęs šias vizijas, kad jį perskaitytų, bet gyvenimo rūpesčiai ir įstojimas į karo koledžą atitraukė mane nuo šio sąsiuvinio grąžinimo iš šeicho ar net jo nuomonės apie šias vizijas sužinėjimo.

Buvo vizijų su simboliais, kurių nepažinojau, ir vizijų, kurias iššifravau laikui bėgant arba per vertėjus. Įvairiais gyvenimo laikotarpiais mane aplankė vizijos, kuriose mačiau save įsikibusį į Kaabą ir karštai verkiantį. Buvo vizijų, kuriose mačiau pranašus, tokius kaip Jėzus (ramybė jam), ir yra daug vizijų, kurių daugelį pamiršau. Buvo keletas vizijų, kuriose mačiau mūsų Mokytoją Muhammadą (ramybė jam), ir dar keletas vizijų, kuriose mačiau mūsų Mokytoją Juozapą, Mozę, Jobą, Joną ir Abraomą (ramybė jiems).

Yra revoliucijos ir būsimų karų vizijų, ir kiekviena vizija mane aplankė tam tikrame įvykių etape. Vizijoje pasakojama apie revoliuciją Egipte, vizijoje apie pasiruošimą karui siekiant išlaisvinti Al-Aksą, vizijoje apie karą Sinajaus pusiasalyje prieš Izraelį, vizijoje apie Levanto išlaisvinimą, vizijoje apie minias iš Europos, atvykstančias į Levantą, vizijos apie didįjį epopėją, vizijos apie Antikristą, vizijos apie mūsų Mokytojo Jėzaus, ramybė jam, nusileidimą, ir visos šios daugybės vizijų negaliu suskaičiuoti, ir jos mane aplankė skirtingu metu, per visus skirtingus mano gyvenimo etapus.

Tavo paskelbtos vizijos buvo ne daugiau kaip ketvirtadalis to, ką mačiau aš. Buvo daug vizijų, kurių detalių neprisimenu, nes jos įvyko seniai.

Tokioje realybėje gyvenu miegodamas naktį, nors ir stengiuosi dieną ir naktį užimti darbu, kad per daug negalvotum. Dažnai mane psichologiškai išsekina tai, ką matau naktį, ir įvairiu metu būnu sutrikęs ir išsiblaškęs. Kai sau sakau, kad šios vizijos yra iš Šėtono, pamatau, kad jose girdisi skanduotės ar šūkiai, tokie kaip „Dievas yra didis“ ir „Nėra kito dievo, tik Dievas“.

Dėl to, ką mačiau, savyje išgyvenau didžiulį psichologinį konfliktą, ir daug kartų negalėjau užmigti dėl to, ką mačiau nuo mažens, ir daug kartų mane kankino abejonės, kad tai, kas man vyksta, tėra velnio darbas, skirtas mane suklaidinti ir išvesti iš proto, nes pažinojau draugų, kurie turėjo panašių vizijų, ir kai kurie iš jų galiausiai nužudė žmones, išprotėjo arba pateko į psichiatrinę ligoninę.

Vidurinėje mokykloje, atlikdamas hadžą į šventuosius Alacho namus ir apsiprausdamas Zamzamo vandeniu, turėjau keletą vizijų. Taip pat turėjau keletą vizijų, kurių detalių neprisimenu, su bendražygiais, tokiais kaip mūsų mokytojas Abu Bakras (tebūnie juo Alachas patenkintas) ir mūsų mokytojas Ali (tebūnie juo Alachas patenkintas). Tačiau pirmąją viziją, kurioje mačiau pranašus, mačiau su mūsų mokytoju Jėzumi (ramybė jam), kai buvau jaunas ir mokiausi vidurinėje mokykloje. Vizijos tęsėsi ir vidurinėje mokykloje, nes mačiau mūsų mokytoją Jėzų (ramybė jam) daugelyje vizijų. Kartais jis pasveikindavo mane vizijoje, kartais žiūrėdavo į mane šypsodamasis, o kartais aš jį apkabindavau. Tačiau šiose vizijose nebuvo jokių svarbių įvykių.